Visada tvarkingi namai: Viso gero, daiktai!

Man nuo vaikystės labai rūpėjo tvarka ir aš visada siekiau tvarkingos aplinkos savo namuose. Mano kelionė į dabartinių tvarkingų namų stebuklą prasidėjo labai seniai. Vaikystėje ir paauglystėje savo aš tvarkiau didelį namą. Visada mano šeštadienis būdavo paskirtas būtent šio namo tvarkymui, suaugus šie šeštadieniai būdavo paskirti kitų mano namų tvarkymui ir jei atvirai man dabar tų šeštadienių labai gaila, nes juos tikrai buvo galima praleisti daug prasmingiau.

Mano kelionė, įvedant tvarką dabartiniuose namuose,  prasidėjo tragikomiškai. Aš vieną gražią saulėtą pavasario dieną būdama 29 -erių apsiverkiau, nes eilinį kartą kažkur vėlavau ir eilinį kartą neradau raktų. Sėdėjau ir verkiau, nes visai kitaip aš įsivaizdavau suaugusio žmogaus gyvenimą, man niekas nesakė, kad namai bus užgrūsti vaiko žaislais, daiktais, kad mes patys turime kažkaip valdyti į namus patenkančių daiktų srautus ir kad laiko tvarkytis namus nebus tiek kiek būdavo, kai neturi vaikų, vyro ir dviejų darbų. Man namai ir visa buitis juose pradėjo panašėti į juodą košmarą.

 Toks buvo mano susidūrimas su suaugusio žmogaus realybe, bet jis buvo labai naudingas, nes aš tuo metu išsigryninau problemą ir pradėjau galvoti apie jos sprendimo būdus.  Mano močiutės sesuo buvo mokytoja ir ji visada man sakydavo: “Jei ko nežinai, ieškok knygose, ten visada rasi atsakymus”. Ji buvo teisi ir šįkart – atsakymus radau knygoje. Kaip tik tuo metu labai populiari buvo japonės Marie Kondo knyga “Tvarkingų namų stebuklas”. Būtent joje atradau tą bazinę žinutę apie namų netvarką: mūsų namai yra netvarkingi, nes mes tiesiog turime per daug daiktų. Marie Kondo nešama žinia buvo tokia, kad namuose turi likti tik tie daiktai, kurie teikia džiaugsmą.  Nusprendžiau išbandyti jos KonMari metodą ir labai tvarkingai pagal visas jos knygoje pateiktas rekomendacijas peržiūrėjau VISUS mūsų namuose esančius daiktus, pasilikau tik tuos kuriuos naudojame ir tuos, kurie teikė džiaugsmą. Atsisveikinome beveik su puse mūsų namuose esančių daiktų ir tikrai tvarkytis pasidarė daug lengviau, bet to neužteko. Reikėjo dar vienos tokios mūsų visų daiktų revizijos, po kurios dar daugiau daiktų paliko mūsų namus, bet ir tai nepadėjo pasiekti to rezultato kokio noriu.

Tuomet pradėjau skaityti dar daugiau knygų, ieškoti informacijos internete, žiūrėti youtube filmukus apie namų priežiūrą ir organizavimą,  kol galų gale nuosekliai mažais žingsniukais pasiekiau to rezultato apie kurį svajojau.  Kelionėje į savo tvarkingus namus, teko prieiti prie tokios išvados, kad idealių ir 100 procentų tvarkingų namų tiesiog nebūna. Man šioje vietoje labai patiko meistro atnaujinusio mūsų parketą žodžiai, paklausus apie jo darbų garantiją: “Jei gyventumėte tik dviese su vyru ir vaikščiotumėte su minkštomis tapkutėmis, būtų 10- 20 metų, bet jūs gyvenate su vaikais, tai gali būti tik kokie 5 metai”. Tai labai tinka ir kalbant apie namų tvarką. Jei namuose yra vaikų, žmonių, tai juose neišvengiamai vyksta veiksmas: vieni piešia, žaidžia, kiti gamina valgyti, meistrauja užsiima hobiais. Taigi, nevaikštome su minkštomis tapkutėmis pirmyn atgal bijodami kvėpuoti ar ką paliesti. Sugriovus šią iliuziją pasidaro daug lengviau gyventi.

Kas yra tvarkingi namai mano akimis?

1. Namai, kuriuose 80 procentų laiko, 80 procentų jo ploto yra tvarkingas.
2. Namai, kuriuose yra tik džiaugsmą teikiantys ir naudojami daiktai.
3. Namai, į kuriuos svečiai gali užsukti ir netikėtai, nes namų sutvarkymas trunka tik 15 minučių.
4. Namai, kuriuose visi daiktai turi savo vietas.
5. Namai, kurie nepagrobia iš mūsų savaitgalio, nes jie puikiai žino, kad savaitgalis yra skirtas šeimai, o ne namų tvarkymui.

Nuo ko pradėti norint turėti visada tvarkingus namus?

Pirmas ir pats svarbiausias žingsnis yra vizijos kokių namų aš noriu susikūrimas ir plano sudarymas  (apie tai daugiau paspaudus ant nuorodos: https://www.svarbuszingsnis.lt/visada-tvarkingi-namai-namu-vizija), sekantis žingsnis – daiktų kiekio namuose sumažinimas.

Kodėl reikia sumažinti daiktų kiekį namuose?

Kiekvienas daiktas iš mūsų reikalauja vienokių ar kitokių pastangų ir atima iš mūsų tiek fizinę tiek emocinę energiją. Kai namuose yra daug daiktų, valant dulkes, juos visus reikia pakelti, kad nuvalytum paviršius po jais, taip pat turi nuvalyti patį daiktą. Kai daiktų yra per daug, sunku atrasti daiktus, ypač tuos, kuriuos naudojame retai, nes jie būna apkrauti daiktais, kuriuos naudojame dažniau ir kai bandome viską iškraustyti padarome netvarką, ypač jei daikto reikia skubiai. Dažnai daiktų tiesiog nerandame, nes jie pasiklysta daiktų gausoje. Visos šios daiktų paieškos neretai sukelia mūsų nepasitenkinimą. Šioje vietoje labai naudinga prisiminti ir vaikus, kuomet mes ant jų pykstame, kai jie ko neranda savo daiktų gausoje ir kuomet patys metę savo darbus atsidedame smulkios mašinėlės ar lėlytės paieškai savo namų daiktų džiunglėse. Mes patys nerandame, o iš vaikų tikimės tvarkos, pykstame ant jų, perkame literatūrą ir kaip kokie viduramžių pamokslininkai grūmojame pirštu, kad daiktus pagrobs nykštukas, kad jie pabėgs, kai tuo tarpu mes lygiai taip pat nerandame savo daiktų.

Kitas labai svarbus aspektas – psichologinis. Jūs vaikščiojate parduotuvėje ir nusiperkate brangų daiktą, kuris parduotuvėje atrodė labai gražus arba labai naudingas, bet parsinešus namo paaiškėja, kad jis nėra jau toks jums reikalingas, bet mokėta tai daug! Todėl daiktas lieka namuose ir nors jis nenaudojamas, nors jis neteikia jokio džiaugsmo, jūs valote nuo jo dulkes ir plius dar jaučiate vidinę kaltę, kad šitaip susimovėte. Lygiai tas pats su dovanomis. Nei vienas iš mūsų nesame orakulai, kurie kiaurai žinome, ko kitas žmogus tikrai nori. Susimauname patys, susimauna ir mūsų artimieji, bet ar tokiu atveju būtina laikyti daiktą, kurį gavai dovanų, nors jis tau nepatinka ir yra nenaudingas? Aš pavyzdžiui visada labai džiaugiuosi, kai pataikau žmogui kažką padovanoti tokio, kas jam teikia džiaugsmą, bet ar nagrinėju kito žmogaus namus ieškodama mano dovanotų daiktų jose, smerkiu jį už tai, kad jam dovana nepatiko?  Tikrai ne! Daugelis to nedaro, o neretas ypač vyresnio amžiaus žmogus ir pamirštą ką dovanojo. Nepamirškite, kad smagiausia yra pats dovanojimo procesas ir buvimas kartu, o daiktas kurį gavote, tai tik šventės atributas, su kuriuo jūs galite daryti ką norite.

Tad nemielų, sulūžusių ir nenaudojamų, daiktų atsisakymas LABAI palengvina namų tvarkymą (atsisakius didelio kiekio daiktų, namų ruošos darbų gali sumažėti net 40%), pagerina psichologinę būseną, motyvuoja tvarkytis, nes jaukius namus mieliau tvarkyti nei užgriozdintus daiktais.

Nuo ko pradėti daiktų mažinimo procesą?

1. PIRMAS LABAI DIDELIS DAIKTŲ ATSISAKYMAS

Pats pirmas žingsnis turi būti žengtas labai tvirtas ir užtikrintas, kurio metu turi būti peržiūrėti visi namuose esantys daiktai. Metodų yrą įvairiausių aš pabandysiu apžvelgti kelis iš jų.

KonMari metodas

Turbūt esate girdėję apie japonę Marie Kondo, daiktų atsisakymo guru. Būtent jos KonMari metodo apsėsta prieš 5-6 metus pradėjau kelią į minimalizmą. Ji savo knygoje „Tvarkingų namų stebuklas” pažadėjo visada tvarkingus namus, o aš patikėjau! Jos metodo esmė atsirinkti ir pasilikti tik džiaugsmą teikiančius daiktus.  Susineši į vieną vietą vienos rūšies daiktus ir tiesiog imant į rankas kiekvieną iš jų bandyti pajusti ar jis spinduliuoja džiaugsmą ar ne. Teikiančius džiaugsmą daiktus pasiliekame, o kitus išgabename iš savo namų.

Ji siūlo griebti jautį už ragų ir susitvarkyti viską vienu ypu.

Šis metodas man labai patiko, kai daiktų atsisakinėjau pirmuosius 2 kartus. Tuomet tiesiogine šio žodžio prasme stojau į akistatą su visais namuose esančiais daiktais ir juos peržiūrėjau. Nors tikslas buvo daiktų peržiūra ir jų atsikratymas siekiant tvarkos, bet procese paaiškėjo, kad tai buvo visa kelionė per save, per savo atsiminimus, per savo klaidas ir laimėjimus ir naujų sprendimų ne tik siekiant tvarkos namuose, bet ir apskritai gyvenime gimimas. Namai pasidarė daug tvarkingesni, o juos susitvarkius įvyko dar vienas pokytis – išsiskyrė mūsų keliai su viena mano drauge su kuria bendraudavome tuo metu labai dažnai ir nors draugystė pradžia buvo labai smagi, buvo labai panašios mūsų šeimos, vaikai panašaus amžiaus, bet su laiku pradėjau jausti, kad visa draugystė yra tik apie ją ir jos problemas į kurias aš sutelkdavau visa savo energiją, stengdavausi padėti  ir po tų ale smagių mergaitiškų  susitikimų prie kavos grįždavau išgręžta, kaip skuduras. Tai nebuvo skubotas sprendimas, labai tuomet susidomėjau toksiškų žmonių tema, daug gilinausi ir palaipsniui visiškai baigiau šią draugystę. Aš žinau, kad tai skamba labai žiauriai: pasilikti tik džiaugsmą teikiančius daiktus ir žmones savo gyvenime, bet atsirenkant džiaugsmą teikiančius daiktus, atsiranda įgūdis atsirinkti ir pasilikti ir tai kas teikia džiaugsmą apskritai gyvenime. Smagu buvo atrasti, kad visi kiti žmonės mano gyvenime teikė labai daug džiaugsmo. Tas sprendimas buvo vienas geriausių tuo metu, kurį padariau, nes pradėjau jaustis daug labiau pailsėjusi ir tai, kad aš esu savo gyvenimo šeimininkė.

Švediškasis “mirties” tvarkymasis

Tai naujas metodas, kurį savo knygoje „The Gentle Art of Swedish Death Cleaning: How to Free Yourself and Your Family from a Lifetime of Clutter” aprašė garbaus amžiaus senjorė švedė Margareta Magnusson. Knygoje ji pasidalino švediška praktika apie  döstädning – tvarkymasis prieš mirtį ir nors pati knyga ir metodas skirtas žmonėms virš 50 metų, po šios knygos išleidimo, mada apėmė visą Švediją.

Ji savo knygoje kviečia pamąstyti apie akimirką, po jūsų mirties, kai pasibaigus gedului šeimos nariai turės peržiūrėti visą jūsų turtą ir kažką su juo daryti. Viskas gerai, jei žmogus daiktų nėra prikaupęs labai daug, bet dažniausiai tai būna atvirkštinis variantas, todėl knygos autorė skatina peržiūrėti visus namuose, esančius daiktus ir daiktų, kurių nenorėtumėt, kad rastų jūsų artimieji atsikratytumėt.

Žinau skamba, kažkaip liūdnai, nejaukiai, bet aš tiesa pasakius, kad būtų lengviau atsikratyti nereikalingų daiktų tą mintį visada perleidžiu per galvą: “Ar norėčiau, kad tarkim, jei man kas nutiktų, kad mano vyras skaitytų dienoraštį, kuriame aš rašau apie savo buvusius vaikinus? Ar norėčiau, kad mano vaikai apie tai skaitytų?” Ne ir dar kartą ne! Nors mirti tikrai neplanavau, bet tokių daiktų, kurių nenorėčiau, kad pamatytų po mano mirties žmonės, atsikračiau ne tiek ir mažai. Tad, jei turite tokių daiktų, kurių nenorite, kad niekas pamatytų, o tuo labiau, jei ir nenaudojate ir jie neteikia džiaugsmo- meskite lauk ir nesukite galvos. Šis metodas man taip pat labai padeda, kai noriu atsikratyti kokių nevertingų daiktų, na įsivaizduojate, kai būna kai kurios močiutės prikaupusios – maišelių, indelių, dėželių, muiliukų ir pan. Tai, kai kalba eina apie tokius daiktus aš ir vėl prisimenu šį metodą ir jį naudoju jau dabar – jokių kaupimų, jei nėra tikslaus plano ką su jais darysiu.

Man pačiai teko susidurti akistatoje su mirusios močiutės daiktais, bet tai nebuvo sunki akistata, nes močiutės gyveno kartu ir jos daiktai buvo mūsų namų dalis, teko tik pagalvoti, kur dėti rūbus. Bet per šias Kalėdas aš tapau šio metodo dalyvė iš kitos pusės ir labai nerealios. Mano mamos pusseserė gimė ir užaugo JAV. Viešnagės pas jos šeimą metu, susipažinau su jos uošviais – nuostabiais, šiltais senjorais su kuriais net praėjus dešimtmečiui susikeičiame kalėdiniais sveikinimais. Šiais metais aš nuo tetos anytos gavau netikėtą ir įdomią dovaną- senovinę dėžutę su vintažiniais amerikietiškais jos ir jos sesers papuošalais. Jos sesuo gyvena slaugos ligoninėje iš kurių ji jau negrįš, o ji pati irgi jau perkopus savo aštuoniasdešimtmetį ir tų papuošalų nenaudoja. Tai pati nerealiausia dovana kokią esu gavusi ir nors daugelis papuošalų netiko dėl dydžio ar stiliaus, bet jų tarpe buvo tokių, kuriuos iškart įsidėjau į savo papuošalų dėžutę ir dėvėsiu su dideliu džiaugsmu. Mintis yra tokia, kad daiktai, kurie jums yra nereikalingi, gali labai nudžiuginti kitą žmogų ir nereikia laukti išėjimo iš šio pasaulio, juos galima savo vaikams, anūkams, draugams padovanoti daug anksčiau.

Nors šis metodas lyg ir skirtas vyresnio amžiaus, jį labai pamėgo ir jauni žmonės, nes šio metodo paradoksas yra toks, kad žmogus anksti pasiruošęs mirčiai, ją priima, kaip savaime suprantamą dalyką, kuris anksčiau ar vėliau užklups, o  ją priėmę atranda gyvenimą – tą tikrą gyvenimą, kuriame lengviau tvarkytis, kuriame gyvenimas nesisuka tik apie daiktus, kurie nugula namuose, o atvirkščiai dvasiškai turtingesnį gyvenimą.

Mano metodas “Visada tvarkingi namai – gyvenimo trukmės atostogoms”

Tai mano metodas, kuris jau seniai gimė mano galvoje ir kuo toliau, tuo labiau jis man patinka. Tai nieko labai unikalaus, tiesiog mintis, susijusi su šiuo metodu yra labai pozityvi. Jūs įsivaizduokite, kad jūsų gyvenimas yra atostogos, o jūsų būstas yra atostogų namai.

Ar jūs norite per savo atostogas tvarkytis namus? Ar norite būti apsupti krūvos daiktų, kuistis tarp jų ar atvirkščiai norite erdvės ir minimalistinio daiktų skaičiaus, kokį jums dovanoja viešbučio kambarys ir tikiu, kad vieni gražiausių ir patogiausių, daiktų telpančių į lagaminą ar du,  ir smagaus laiko su šeima? Ar per atostogas norit gulėti senoje patalynėje ar norite pasinerti į geriausius patalus kokius turite? 

Ką norite dėvėti per atostogas? Ar papilkėjusius, apsirubuliavusius apatinius, ar pačius savo gražiausius ir prabangiausius apatinius kokius turiu. Ar vaikštau su nublukusiais trenigais ar net viešbučio kambaryje (atostogų namelyje, bute) dėviu patogius gražius rūbus?

Kokių daiktų man reikia per atostogas? Ar aš per jas naudosiu virtuvinį kombainą, gaminsiu makaronus su specialiais prietaisais ar gaminsiu greitai paruošiamą sveiką maistą, o likusį laiką ilsėsiuos? Ar griebsiuos per atostogas velti vilnos kamuoliukų ir darysiu iš jų karolius, nors to nedariau 10 metų? O gal išbandysiu tą naują tapybos rinkinį, kurį pirkau prieš 5 metus ir net neišpakavau? Ar norėsiu valgyti iš nudėvėtų lėkščių ar jei atostogos, tai atostogos – valgau iš geriausių kokias turiu!

Ar per atostogas pramogaujant ne namuose, norisi sugrįžti į siaubingą bardaką ar norisi rasti jaukų būstą ir atostogas tęsti jame?

Nepamirškime ir atostogų kompanijos. Su kuo aš noriu atostogauti? Kokie atostogaujančių poreikiai? Kaip jie jaučiasi mūsų atostogų namuose?

O ką darote, kai per atostogas jums reikia kokio nors daikto, kurio neįsidėjote? Manau dažniausiai išsiverčiate ir be jo, pasiskolinate arba jei jau labai reikia nusiperkate. Toks požiūris labai tinka ir kasdieniams namams.

Daiktų peržiūra vyksta keliaujant per lentynas ir spinteles, o ne pagal kategorijas.

Atostogos trumpos, o gyvenimas tarp jų ilgas. Pažiūrėkime į savo gyvenimą, kaip į nuolatines atostogas ir bus daug lengviau gyventi – atostogauti

2. REGULIARUS DAIKTŲ ATSISAKYMAS

Atlikus kelis didelius atsisveikinimas su daiktais, pradėjau pajusti, kas man miela, o kas ne jau prieš pirkdama, tačiau vistiek į namus keliavo daiktai dovanų pavidalu, mūsų turimai daiktai buvo išaugami, nudėvimi ir pan., tad kas kelis mėnesius, kai pradedu jausti, kad man sunku tvarkyti namus, pasiimu dėžę ar maišelį ir išsikeliu sau iššūkį atrasti ir atsisveikinti su 20 daiktų arba atraski kuo daugiau daiktų, pakuočių, kurių nenaudoju.

Taip pat labai padeda mano vadinama „Gerumo dėžė” į kurią iškart padedu išaugtus vaikų rūbelius, žaislus vos tik pastebiu, kad jie yra nebeaktualūs ir nereikalingi mūsų gyvenime. Po to daiktus, esančius šioje dėžėje surūšiuoju ir pasirūpinu jų tolimesniu nuostabiu gyvenimu.

3. SEZONINIS DAIKTŲ ATSISAKYMAS

Prieš kiekvienas Velykas ir Kalėdas pradėjau daryti sezoninius daiktų atsisakymus, nes man patinka erdvūs ir jaukūs namai per šventes, be to per šventes į namus keliauja dovanos, tad reikia paruošti vietą joms. Taip pat prieš šventes būna daug aukojimo akcijų, tad labai gera proga atsisakyti nemielų, bet geros kokybės, o kartais ir visiškai naujų daiktų, nes žinai, kad kažkam tai gali būti naudinga, o gal net tapti dovana.  Taip pat panašiu metu keičiasi metų sezonai, tad tai puikus metas peržiūrėti sezoninius rūbus.

Uždaro rato principas

Nesvarbu, kokį tvarkymosi metodą taikysite, labai svarbu laikytis uždaro rato principo. Jo esmė yra tokia, kad pabaigus darbą tą dieną, jūsų namų erdvė turi  pagražėti, o ne atvirkščiai.

Kas svarbu laikantis, uždaro rato principo?

1. Neužsigriebti daugiau nei galite padaryti tą dieną. Smagu, jei tik tvarkymuisi galite skirti savaitę ar mėnesį. Dažniausiai mes neturime tiek laiko. Tad darbuokitės su nedidele erdve arba nedidele kategorija daiktų kasdien.
2. Apgalvokite ir iškarto pasirūpinkite, kur dėsite jums nereikalingus daiktus. Labai netinka, toks pasirūpinimas daiktais, kaip išvežu ir padedu pas mamą, močiutę (jei daiktas bus tikrai naudojamas ir sandėliuojamas terminuotą laiką, viskas gerai, bet jei tai daiktai iš kategorijos “O gal kada prireiks” – tai geriau ieškokite jiems naujų šeimininkų), sukraunu rūsyje ar gretimame kambaryje ir metus pagalvosiu ką daryti ir pan. Daiktais reikia pasirūpinti čia ir dabar. Jei daiktai kokybiški ir jums tikrai atrodo, kad gali jums patiems praversti, sukurkite “karantino dėžę” į ją sudėkite daiktus ir parašykite “galiojimo laiką”, kuris gali būti pusė ar vieneri, dveji metai. Tą dėžę padėkite į rūsį, palėpę ar kur atokiau ir jei jums per tą laiką tų daiktų neprireiks, ramių ramiausiai paaukokite, parduokite ar padovanokite.
3. Tvarkoma erdvė turi pagražėti, būti patogesnė, jaukesnė. Jūs įsivaizduokite, darbuojatės iškart su visu kambariu ir su visais daiktais jame, nespėjate, pavargstate, o dar yra ir visi kasdieniai buities darbai, visa suirzusi puolate jų daryti, tai faktas, kad motyvacija tvarkytis toliau dings pačią pirmąją dieną. Daiktų peržiūrėjimo ratą pradedame su gera nuotaika ir baigiame su dar geresne, nepervargusios ir besididžiuodamos nuostabiu savo darbo rezultatu ir nesvarbu, kad tai buvo tik vieno stalčiaus sutvarkymas. 

Linkiu pačių nuostabiausių svajonių namų, gyvenimo trukmės atostogoms!

Daugiau praktinių įžvalgų, patarimų, nuotraukų ir video reportažų rasite mano Instagram profilyje @my_cozy_minimalism

Tekstą kopijuoti ir publikuoti, kitose svetainėse griežtai draudžiama, verčiau dalinkitės nuoroda socialiniuose tinkluose ir įkvėpkite daugiau moterų, kurti savo svajonių namus.