Pirmoji pagalba karščiuojančiam vaikui

Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Dažniausiai karščiavimo priežastis yra normali vaiko reakcija į virusinę infekciją, bet kartais tai gali būti gyvybei pavojinga bakterinė infekcija: sepsis, meningitas, kaulų ar sąnarių infekcija ir kt.

Karščiavimas yra nustatomas kai temperatūra pakyla virš normos (normali vaiko temperatūra pažastyje iki 37,2°C, tiesiojoje žarnoje iki 37,4°C):

Kūdikių iki 3 mėnesių amžiaus daugiau nei 38°C
Vaikų nuo 3 iki 36 mėnesių amžiaus daugiau nei 38,1°C
Vaikų nuo 3 metų amžiaus daugiau nei 38,4 °C

Karščiavimo nauda:

Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija į uždegiminį procesą, tad jos bijoti nereikėtų.
Tai informatyvus požymis, kuris parodo, kad vaikas serga, o jai mažėjant – sveiksta.
Karščiuojant organizme žūva ligą sukėlusios bakterijos ir virusai.

Karščiavimo žala:

Pagrindinis žalingas temperatūros poveikis yra karščiavimo sukeliamas diskomfortas – vaikas karščiuodamas jaučiasi blogai.
Karščiavimas yra požymis, bet ne liga, todėl gydyti reikia ligą, o ne karščiavimą.
Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies. Tai gali pabloginti vaikų, sergančių lėtinėmis plaučių ir širdies ligomis, būklę.

Reagavimo taktika kai vaikas karščiuoja:

Kad eitų lengviau suprasti, suskirstykime karščiavimą į „gerą“ ir „blogą“.

„Gerojo“ karščiavimo atveju, bendra vaiko būklė yra nebloga, o karščiavimas paprastai nėra labai aukštas. Karščiavimas gali būti aukštas ir šiuo atveju, tačiau davus vaikui, pakankamą vaistų nuo karščiavimo (antipiretikų) dozę, temperatūra greitai (per valandą) nukrenta iki normalios, o jai nukritus vaikas jaučiasi gerai – jis žaidžia, valgo, geria skysčius. Kartais netgi tėvai pajuokauja, kad kai buvo temperatūra, buvo labai blogai, o jai nukritus – vaikas namus griauna. Tai vienas dažniausių karščiavimo atveju ir už jį dažniausiai būna atsakingi virusai. Specialių vaistų nuo virusų nėra, gydymas turėtų būti taikomas simptominis: stengiamasi sušvelninti ligos simptomus, kad vaikas jaustųsi kiek įmanoma geriau

1. Ramybė. Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta. Nereikėtų net ir nedidelę temperatūrą turinčio vaiko vestis į svečius ar į masinio susibūrimo vietas, nes vaikas serga ir jam reikalingas poilsis.

2. Skysčiai. Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga – skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Kai vaikas serga jis turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, kokia priklauso kiekvienam sveikam vaikui ir ji yra skaičiuojama pagal vaiko svorį (žr.lentelėje). Plius reikia kompensuoti patologinę skysčių normą, t.y kompensuoti tuos skysčius, kurių vaikas neteko karščiuodamas, papildomai jam skirti druskinio rehidratacinio tirpalo, nes vaikas karščiuojant netenka netik skysčių, bet ir druskų, kurias reikia atstatyti.

Kiek sveikas vaikas turėtų išgerti skysčių per dieną?

Žemiau esančioje lentelėje parodyta kiek sveikas vaikas turėtų išgerti skysčių per dieną. Pavyzdžiui 12 kg sveriantis vaikas kasdien turėtų išgerti 1100 ml, o 13 kg – 1150 ml ir t.t įvairių skysčių per dieną – žinoma siekiat tobulumo būtų idealu, jei pagrindinis vaiko išgeriamas skystis būtų vanduo. Net ir sveikas vaikas gavęs per mažą skysčių kiekį, gali blogai jaustis. Lygiai tokį pat skysčių kiekį turėtų gauti ir sergantis vaikas.

Kas ta patologinė skysčių norma?

Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui pvz. Hydral plus, rehydron optim, Hipp ORS 200, gastrolit etc.

Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo. Jei norite žinoti tiksliai kiek konkrečiai jūsų vaikui reikia šio druskinio tirpalo, tam apskaičiuoti yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C. Tai reiškia jei vaikas sveria 12 kg ir karščiuoja 38°C. Jis turėtų išgerti papildomai 120 ml skysčių (10 ml x 12 kg lygu 120 ml), jei karščiuoja 39°C turėtų išgerti 240 ml (10 ml x 12 kg x 2 (nes temperatūra pakilo 2 laipsnius nuo 37°C) lygu 240 ml), jei vaikas karščiuoja 40°C, tai papildomai reikia išgerti 360 ml (10 ml x 12 kg x 3 (nes temperatūra pakilo 3 laipsniais virš 37°C)). Taigi, reziumuojant, jei 12 kg sveriantis vaikas karščiuoja per dieną 3 kartus ir jo temperatūra pakyla iki 39 °C, jis turėtų išgerti 1100 ml įvairių skysčių kaip ir kasdien būdamas sveikas plius kiekvienam temperatūros pakilimui iki 39°C reikia pridėti po 240 ml (240 ml x3 lygu 720 ml ). Idealus skysčių kiekis šiuo atveju 1820 ml.

Taigi, apibendrinant, skysčiai yra labai, labai… svarbu, kad jūsų vaikas pasveiktų. Jei pradėsite vaiką girdyti nuo pat pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, jam tai padės geriau jaustis, greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Vaikai paprastai gerti nenori ir sugirdyti reikiamą skysčių kiekį išties yra iššūkis visiems tėvams. Tad reikia apsišarvuoti kantrybe, pažiūrėti į šį gydymo metodą meniškai ir žaismingai. Galbūt ant plastikinio buteliuko galite nupiešti linksmą veiduką arba duoti vaikui gerti per juokingą šiaudelį su ūsais ar šypsenėle.

3. Karščiavimą mažinančios priemonės

Antipiretikai (vaistai mažinantys karščiavimą)

Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą galima laukti net iki 40°C. Tačiau gali būti, kad vaikas labai blogai jaučiasi su temperatūra, kuri yra 38°C. Tai tokiu atveju irgi turėtų būti skiriami vaistai nuo karščiavimo, kad vaiko savijauta pagerėtų.
Vaistai nuo karščiavimo yra skiriami pagal vaiko svorį, dozė būna parašyta ant buteliuko arba ją rekomenduoja gydytojas.
Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas gali būti kartojama kas 4 valandas. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių. Dozę kartoti galima kas 6 valandas.
Paracetamolio nereiktų duoti karščiuojančiam kūdikiui iki 3 mėnesių amžiaus be gydytojo apžiūros.
Nerekomenduojama skirti antipiretikų karščiuojančiam kūdikiui iki 6 mėnesių amžiaus be gydytojo konsultacijos.
Temperatūrai mažinti paracetamolis ir ibuprofenas neturėtų būti skiriamas vienu metu.
Jei davus vieno iš antipiretikų karščiavimas tęsiasi ir vaiko savijauta nepagerėja per 3-4 valandas, rekomenduojama kitą dozę pakeisti kitu antipiretiku.

Fizinės priemonės

Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C. Ši priemonė vaikams turėtų būti naudojama išimtiniais atvejais. Skysčiai su alkoholiu kaip fizinė karščiavimą mažinanti priemonė nenaudojami.
Vaiko įtrynimas drungnu vandeniu gali būti naudojamas tik vaikams, kurių oda yra šilta, raudona, tačiau reikia įvertinti tai, kad vaikui ši procedūra gali nepatikti.
Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės turėtų būti taikomos, praėjus 30 minučių po antipiretikų.

Kada reikia skubiai kreiptis į gydytojus ?

Kaip jau minėjau straipsnio pradžioje karščiavimas gali būti geras ir blogas. „Gerojo“ arba virusų sukelto karščiavimo atveju vaiko bendra savijauta yra gera, temperatūra labai aukštai nepakyla, o skyrus vaistus nuo karščiavimo ji greitai nukreNta ir vaikas tada jaučiasi gerai. „Blogojo“ karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra davus antipiretikų krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla. Pats pagrindinis bruožas šios „blogosios“ temperatūros yra tas, kad vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai – jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena. Pakankamas skysčių skyrimas, ramybė šiam vaikui nepadeda jo būklė tik blogėja. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos. Bakterinių ligos gydomos antibiotikais, todėl jei vaikas nukritus temperatūrai jaučiasi blogai ir yra daugiau aukščiu aprašytų požymių, reikėtų nelaukti ir skubėti į gydymo įstaigą.

Taip pat reikia kreiptis į medikus jei yra žemiau išvardinti požymiai:

Dehidratacijos požymiai (vangumas ar atvirkščiai dirglumas, vaikas mažai ar išvis nesišlapina, akys įdubusios ir neišraiškingos, vaikas verkia be ašarų, sausos lūpos ir liežuvis), vaikas vemia, atsisako gerti pakankamai skysčių.
Neblykštantis bėrimas (Bėrimas, kurį paspaudus jis neišblykšta – meningokokinės infekcijos požymis)
Traukuliai
Blogėja vaiko būklė
Temperatūra aukštesnė nei 40°C, bet kokio amžiaus vaikui.
Jei 3-6 mėnesių kūdikis karščiuoja daugiau nei 39°C
Karščiuoja jaunesnis nei 3 mėnesių kūdikis (net ir esant nedideliam karščiavimui reikia gydytojo apžiūros)
Gydymas antipiretikais nesumažina temperatūros, vaiko būklė blogėja.
Vaikas karščiuoja daugiau nei 3 dienas.
Vaikas serga lėtine plaučių ar širdies liga.

Daugiau apie mūsų paslaugas rasite čia:

Pirmosios pagalbos kursai Higienos įgūdžių kursai Alkoholio žalos kursai