Meningokokinė infekcija: grėsmingi simptomai ir pirmoji pagalba

Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė liga, kurią sukelia bakterija Neisseria meningitidis. Apie šią ligą plačiai kalbama ir jos bijomasi dėl sunkių jos formų - žaibinio sepsio (kraujo užkrėtimas) ir pūlingo meningito (smegenų dangalų uždegimas), kurios neretai baigiasi mirtimi ar sunkiomis komplikacijomis.

Lietuva yra karštasis meningokoko B sukeltos infekcijos taškas Europoje – rizika susirgti Lietuvoje yra didžiausia. Tad, jei vaikas ar suaugęs žmogus karščiuoja, labai blogai jaučiausi ir nėra jokių kitų simptomų, svarbu nuolat tikrinti ar neatsirado grėsmingas meningokokinės infekcijos požymis- hemoraginis bėrimas.

Kaip galima užsikrėsti meningokokine infekcija?

Šia infekcija užsikrėsti galima oro lašeliniu būdu per kvėpavimo takus. Užsikrėsti galima tiek nuo sergančiojo, tiek nuo sveiko bakterijų nešiotojo, kuris nejaučia jokių simptomų: jiems kosint ar čiaudint bakterijos patenka į aplinką, jomis gali užsikrėsti aplinkiniai. Po kontakto susergama po 1-10 dienų.

Kas dažniausiai serga meningokoko sukeltomis ligomis?

Dažniausiai šia liga serga vaikai iki 5 metų, kiti, tačiau žymiai mažesni, ligos sergamumo pikai yra tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų, ypač gyvenančių uždaruose kolektyvuose: studentų bendrabučiuose, kareivinėse ir pan., ir vyresnių nei 75 metai senolių. Taip pat ši liga pavojinga žmonėms sergantiems virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, turintiems nusilpusį imunitetą, nuolat patiriantiems daug streso.

Kada dažniausiai sergama meningokokine infekcija?

Meningokokinė infekcija labiausiai mėgsta rudens - pavasario sezonus. Tai galima paaiškinti tuo, kad šaltuoju metų laiku dažniau praleidžiama uždarose patalpose, kur būna artimesni kontaktai, taip pat šį sezoną mėgsta ir kitos infekcijos, kurios pažeidžia nosies ir burnos gleivines, taip sudarydamos sąlygas lengviau į organizmą patekti  meningokokui.

Meningokokinės infekcijos formos

Yra dvi meningokokinės infekcijos formos lokali ir generalizuota.

Lokali meningokokinė infekcija. Šios infekcijos atveju meningokokas būna nosyje ir ryklėje, tačiau toliau į organizmą neišplinta. Ši forma gali neturėti jokių simptomų, tuomet žmogus savo nosyje ir ryklėje nešiojasi meningokoką, tačiau nejaučia jokio sveikatos pablogėjimo arba serga paprasčiausia sloga nuo kurios pasveiksta ir dažniausiai net nesužino, kad buvo užsikrėtę meningokokine infekcija.  Taigi, pačiam užsikrėtusiajam ši forma didelės žalos nepadaro, tačiau šie žmonės gali užkrėsti aplinkinius, kuriems pažintis su meningokoku gali pasibaigti ne taip gerai.

Generalizuota meningokokinė infekcija. Šios formos atveju meningokokas iš nosiaryklės patekęs į žmogaus organizmą gali sukelti kraujo užkrėtimą arba smegenų dangalų uždegimą.

  • Meningokokemija (meningokokinis sepsis) – tai kraujo užkrėtimas. Ši forma dar skirstoma į tipinę ir į žaibinę. Abiem formoms būdingi tie patys simptomai, tačiau žaibinės formos metu jie progresuoja ypatinga greitai – ligonio būklė blogėja valandų ar net minučių bėgyje.
  • Meningitas – smegenų dangalų uždegimas. Žmogus užsikrėtęs meningokoku gali sirgti tik meningitu arba meningitu ir meningokokemija.

Meningokokinės infekcijos simptomai ir požymiai

  • Karščiavimas
  • Bėrimas
  • Sujaudinimas, dirglumas
  • Mieguistumas, apatija
  • Galvos skausmas
  • Pykinimas, vėmimas
  • Sustingę sprando raumenys – sunku galvą prilenkti prie krūtinės
  • Meninginiai simptomai

1 lentelė. Meningokokinės infekcijos klinikinės formos

Meningkokinė infekcija vaikui

Pagrindiniai meningokokinės infekcijos požymiai yra karščiavimas lydimas labai blogos vaiko savijautos

 Meningokokinė infekcija: temperatūra. Meningokokinei infekcijai būdinga labai aukšta temperatūra 39 -40°C ir didesnė. Jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos būna labai šaltos, jos gali pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra, davus reikiamą vaistų nuo temperatūros dozę, krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla ir būna labai aukšta. Pats pagrindinis bruožas yra tas, kad vaikas net nukritus temperatūrai iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, yra vangus, gulinėja, verkšlena ar atvirkščiai yra neįprastai labai sudirgęs, miegodamas dejuoja, stena. Vaiko būklė valandų ar net minučių bėgyje blogėja.

Meningokokinis bėrimas. Pagrindinis kraujo užkrėtimo požymis yra hemoraginis bėrimas, tačiau jis būna tik dviem trečdaliams žmonių sergančių generalizuota forma. Pirmieji bėrimo elementai paprastai atsiranda ant sėdmenų ir šlaunų, nors jie gali būti ir kitoje kūno vietoje. Nuo kitų bėrimų hemoraginį galima atskirti pagal tai, kad jį paspaudus jis neišnyksta ir būna teigiamas stiklinės mėginys (stiklinės testas): nestipriai paspaudus bėrimą stikline, ar kitu stikliniu indu bėrimas neišblykšta ir persišviečia per stiklą (žr. 1-2 pav.).

1 paveikslas. Stiklinės testas

2 paveikslas. Teigiamas stiklinės testas

Bėrimas yra netaisyklingos formos, įvairaus dydžio, kartais primena žvaigždėtą dangų, todėl vadinami žvaigždiniu bėrimu. Bėrimo intensyvumas būna įvairus: nuo pavienių, vos įžiūrimų bėrimo elementų iki gausių hemoragijų. (žr. 3 pav.). Labai pavojingas simptomas greitas hemoraginio bėrimo plitimas pirmosiomis ligos valandomis.

4 paveikslas. Hemoraginis (meningokokinis) bėrimas

Meningokokinis meningitas. Jei meningokokas nukeliauja į galvos smegenis ir sukelia jos dangalų uždegimą – meningitą, vaiką šalia karščiavimo, blogos savijautos ir bėrimo (jei meningitas yra kartu su meningokokemija) kamuos stiprūs galvos skausmai, mažesniems vaikams būdingi neramumo priepuoliai. Sutrinka apetitas, vaikas gali visiškai atsisakyti valgyti. Taip pat prasideda vėmimo priepuoliai. Išsivėmus vaiko būklė nepalengvėja, vėmimas kartojasi. Galimi traukulių priepuoliai.  Atsiranda kaklo raumenų rigidiškumas (sustingimas) – galvą lenkiant prie krūtinės to nepavyksta padaryti dėl kaklo raumenų sustingimo, bei kiti meninginiai (Kernigo, Brudzinskio) simptomai, kuriuos tikrina gydytojai.

Kūdikiams būdingas pasikartojantys neramumo, dirglumo priepuoliai arba atvirkščiai kūdikis būna labai apatiškas, daug miega, yra sunkiai prižadinamas. Taip pat yra išsipūtęs ir pulsuojantis didysis momenėlis.

Meningokokinės infekcijos labai bijo mažų vaikų tėvai, nes ji pavojinga gyvybei ir labai greitai progresuoja. Todėl neretai pasireiškus bent vienam simptomui (karščiavimui, vėmimui, bėrimui) labai išsigąsta.

Tad trumpai drūtai apie pagrindinius simptomus:

  • Meningokokinės infekcijos pagrindinis požymis yra didelė temperatūra 39-40°, kuri sunkiai krenta nuo vaistų nuo temperatūros, jai nukritus vaikas jaučiasi blogai, tuo tarpu virusinės infekcijos atveju temperatūrai nukritus vaiko būklė pagerėja.
  • Bėrimas – paspaudus neišnyksta, tuo tarpu alerginių, virusinių infekcijų atveju bėrimas paspaudus išblykšta.
  • Vėmimas – meningito atveju po vėmimo nepagerėja, nes tai centrinės kilmės vėmimas ir vyksta dėl smegenų dirginimo, tuo tarpu žarnyno infekcijų atveju išsivėmus ir ištuštinus skrandį vaikas jaučiasi geriau.

Meningokokinė infekcija suaugusiajam

Visi aukščiau minėti simptomai (karščiavimas bėrimas, sujaudinimas, dirglumas, mieguistumas, apatija, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sustingę sprando raumenys, meninginiai simptomai) būdingi ir suaugusiems asmenims. Suaugę žmonės gali tiksliau apibūdinti savo būklę.  Tad prie minėtų simptomų dar dažnai minimi yra tokie simptomai kaip kojų, rankų ar viso kūno raumenų skausmai, „kaulų laužymas“.

Meningokokinės infekcijos pasekmės

Europoje ir Lietuvoje 10-14 procentų susirgusiųjų meningokoko sukeltomis ligomis miršta, 11-19 procentų išgyvenusiųjų patiria sunkias ilgalaikes pasekmes tokias kaip kurtumą, nervų sistemos ligas, smegenų pažeidimą, galūnių netekimą.

Pirmoji pagalba pastebėjus meningokokinės infekcijos požymius

Įtarus meningokokinę infekciją reikia nedelsti ir kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą. Diagnozė patvirtinama atlikus kraujo, smegenų skysčio (jei yra meningito simptomai) bendruosius ir bakteriologinius tyrimus. Ši liga yra klastinga, nes tipiniai simptomai gali pasireikšti ne iš karto, o gydymo įstaigoje atlikti kraujo tyrimai pirmosiomis valandomis gali nieko nerodyti. Grįžus namo reikia stebėti savo ar vaiko savijautą: ar ji neblogėja, kas valandą apžiūrėti save ar vaiką nuo galvos iki kojų ar neatsirado tipiškas hemoraginis bėrimas. Blogėjant savijautai, atsiradus bėrimui, reikia nedelsiant vykti į gydymo įstaigą nesvarbu ar tai naktis ar savaitgalis, nes kiekviena minutė gali svarbi.

Meningokokinė infekcija gydoma į veną leidžiamais vaistais, tad pirmoji pagalba namuose turimais geriamaisiais antibiotikais nėra efektyvi.

Jei vaikas ar suaugęs netenka sąmonės ir nustoja kvėpuoti, nedelsiant reikia atlikti pradinį gaivinimą: 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 įpūtimus į burną.

Plačiau apie:

Suaugusiųjų pradinį gaivinimą https://www.svarbuszingsnis.lt/suaugusiuju-pradinis-gaivinimas-2015m

Vaikų pradinį gaivinimą: https://www.svarbuszingsnis.lt/kudikiu-ir-vaiku-pradinis-gaivinimas-2015-metu-europos-gaivinimo-tarybos-rekomendacijos

 Kaip išvengti meningokokinės infekcijos?

Meningokokas žūva nuo įprastų dezinfekcijos priemonių ir  yra neatsparus aplinkos poveikiui: +10°C jis žūva per 2 valandas, 50°C- per 5 minutes, veikiant tiesioginiams saulės spinduliais – per 2-6 valandas, nuo ultravioletinių spindulių ši bakterija žūva iš karto.

Meningokokinės infekcijos galima išvengti laikantis šių bendrosios higienos principų:

  • Reguliarus patalpų vėdinimas.
  • Reguliarus patalpų valymas drėgnu būdu.
  • Tinkamas rankų plovimas: rankos plaunamos su muilu ne mažiau kaip 30 sekundžių nuplaunant visus plaštakų paviršius ir riešus. Rankos turi būti plaunamo apsilankius viešose vietose (parduotuvėje, gydymo įstaigoje, teatre ir pan.), pasinaudojus tualetu, prieš valgant, grįžus iš lauko ir visada kada jos yra akivaizdžiai nešvarios.
  • Vengti vietų, kur yra sergančių žmonių.
  • Kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę.
  • Užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktą su sveikais asmenimis.
  • Bendras imuniteto stiprinimas.
  • Asmenims, kurie glaudžiai kontaktavo su sergančiuoju meningokokine infekcija, rekomenduojama antimikrobinė profilaktika, kurią paskiria šeimos gydytojas ir savo ar savo vaiko sveikatos būklės stebėjimas.

 2 lentelė.  Antimikrobinės profilaktikos principai po kontakto su meningokokine infekcija sergančiu žmogumi

Skiepai nuo meningokokinės infekcijos

Pati patikimiausiai priemonė siekiant išvengti meningokokinės infekcijos, tai skiepijimas meningokokinėmis vakcinomis.

Lietuvoje ir Europoje yra galimybė pasiskiepyti nuo dažniausiai ligas sukeliančių meningokokinės infekcijos tipų: A, B, C, Y ir W.

Europoje dažniausiai ligas sukelia  B ir C tipo meningokokai.  Lietuvoje gyvenantiems žmonėms aktualiausias yra B tipo meningokokas, nes būtent šis tipas yra dažniausias (žr. 1 diagramą).  2016 metais pagal klinikinius simptomus buvo nustatytas 21 (28 proc.) meningokokinės infekcijos atvejis, laboratoriškai – 54 (72 proc.). Iš visų laboratoriškai patvirtintų meningokokinės infekcijos atvejų B tipo meningokokas sudarė 59,3 proc., C tipo- 6,7 proc., W-135 tipo - 3,7 proc. , 27,8 proc. tipas buvo nenustatytas.  

1 diagrama. Lietuvoje laboratoriškai patvirtinti meningokokinės infekcijos atvejai pagal meningokoko tipus.

 

3 paveikslas. Lietuva yra lyderė pagal sergamumą B tipo meningokoko sukeltomis infekcijomis Europoje

Kadangi, B grupės meningokokas Lietuvoje yra sutinkamas dažniausiai, tad skiepas nuo šio tipo meningokoko yra pats svarbiausias. Smagu, kad 20 metų kurta „Bexsero®“ (B grupės meningokokinė) vakcina jau keletą metų yra prieinama ir Lietuvoje. Šia vakcina galima skiepyti kūdikius nuo 2 mėnesių amžiaus kartu su kitomis įprastomis vakcinomis arba  atskirai, pagal lankstų skiepijimo kalendorių. Ši vakcina yra saugi ir panašiai toleruojama kaip ir kitos vakcinos. Dažniausio nepageidaujamos reakcijos: injekcijos vietos paraudimas, dirglumas, karščiavimas (ši nepageidaujama reakcija pasitaiko dažniau kai meningokokinė vakcina  skiepijama su kitomis vakcinomis)

Nuo 2018 metų liepos 1 dienos  pagal patvirtintą vaikų profilaktinių skiepų kalendorių šia vakcina nemokamai bus pradėti skiepyti  2 mėnesių  amžiaus kūdikiai (visi  gimę 2018 m. gegužės 1 d. ir vėliau). Vyresni vaikai valstybės lėšomis nebus skiepijami, tačiau juos rekomenduojama skiepyti tėvų ir globėjų lėšomis, siekiant apsaugoti vaikus nuo šios klastingos ligos. Vyresni vaikai ir suaugę skiepijami pagal 3 lentelėje pateiktą schemą.

3 lentelė. Vakcinacijos B grupės meningokokine vakcina planas

Kitomis vakcinomis, siekiant apsisaugoti nuo A, C, Y ir W-135 meningokokinės infekcijos tipų sukeliamų ligų, skiepytis rekomenduojama visiems, keliaujantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis. Tėvams ar globėjams pageidaujant  paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems nuo meningokokinės infekcijos reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Jei norite sužinoti daugiau apie šią ir kitas grėsmingas vaikų ligas ir būkles,  maloniai kviečiame į praktinius vaikų ir kūdikių pirmosios pagalbos kursus. Daugiau apie juos skaitykite paspaudę ant nuorodos https://www.svarbuszingsnis.lt/vaiku-gaivinimo-kursai

Daugiau informacijos apie mūsų paslaugas rasite čia:

Pirmosios pagalbos kursai  Higienos įgūdžių kursai  Alkoholio žalos kursai