Vemia ir viduriuoja vaikas: pirmoji pagalba ir gydymas namuose

Vėmimas ir viduriavimas yra dažni vaikų ligų simptomai, turintys daugybę priežasčių: virusinės ar bakterinės žarnyno ligos, maisto netoleravimas, apsinuodijimas maistu, tonzilitas ir t.t.

Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai). Tačiau, kalbant apie pirmąją pagalbą ir apie tai ką daryti pirmiausia, jei vaikas staiga pradėjo vemti ar viduriuoti principas yra vienas ir esminis – pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų. Šiame straipsnyje, norime jus supažindinti su pagrindiniais pirmosios pagalbos principais, kurie jums padėtų vemiantį ir (ar) viduriuojantį vaiką gydyti namuose ir su pavojingais simptomais, kuriems atsiradus būtina kreiptis gydytoją.

Skysčiai, skysčiai ir dar kartą skysčiai!

Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam. Dažnai paklausus tėvų, kurie atvyko į vaikų priėmimo skyrių su vemiančiu ar viduriuojančiu vaiku, kiek vaikas per dieną išgėrė skysčių, jie nežino arba žino netiksliai. Tad pirmas dalykas pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti girdome jį skysčiais ir būtinai užsirašome kiek vaikas skysčių išgėrė: imam lapą ir rašome, kiek kartų vaikas vėmė, viduriavo, karščiavo, kiek išgėrė skysčių, ar šlapinosi. Gali iškilti klausimas kam to reikia? Tai svarbu, kad žinotumėte realią padėtį ir galėtumėt drąsiai atsakyti sau ir medikams, jei jų pagalbos prireiktų – „Taip, vaikas geria pakankamai skysčių, nes jam reikėjo išgerti tiek ir tiek, jis tiek ir išgėrė, be to šlapinosi 5 kartus“, neretai vaiką slaugo ne vienas žmogus: tėvai palieka vaikutį auklei ar močiutei, vaiko slauga dalinasi tarpusavyje patys tėvai, tad kad visi susišnekėtų ir kad visi žinotų, kiek vaikui reikia išgerti skysčių per dieną visų šių faktų užrašymas gali tapti labai patogiu įrankiu slaugant vaiką.

Vemiantis ar viduriuojantis vaikas turi išgerti fiziologinį paros skysčių kiekį, plius turi kompensuoti vemiant ir viduriuojant netektą skysčių ir druskų kiekį.

Fiziologinis paros skysčių poreikis arba kiek vaikas turi išgerti skysčių per dieną kai jis yra sveikas?

Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas yra pagal vaiko svorį, šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai (Idealu: lentelę atsispausdinti ir turėti vaistinėlėje, nes vaikai auga ir jų skysčių poreikis keičiasi), nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami pvz. Karštą dieną, aktyviai pasportavę ir pan.

1 lentelėje pateikiamas orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį, kai vaikas sveikas tai yra visi skysčiai kuriuos jis gauna dienos bėgyje: vanduo, arbata, sriuba, sultys, sultingi vaisiai. Vemiantis ir viduriuojantis vaikas taip pat turi išgerti šį skysčių kiekį, tačiau šiuo atveju netinka gazuoti vaisvandeniai, vaisių ir daržovių sultys bei pieno produktai (pienas, jogurtas ir pan.), nes šie gėrimai labai dirgina ir taip jau pažeistą žarnyną arba yra sunkiai virškinami ir nepadeda žarnynui sveikti, netgi priešingai – kenkia.

1 lentelė. Fiziologinis vaiko paros skysčių poreikis.

Skysčių, kurių netenkama viduriuojant ir vemiant atstatymas (patologinis skysčių poreikis).

Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti, sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoją visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą. Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan. Šie tirpalai yra miltelių pavidale, tad pravartu keletą tokių paketėlių turėti namuose ar kelioninėje vaistinėlėje ir prireikus pasigaminti druskinį tirpalą.

Kiek gi tokio tirpalo reikia išgerti?

Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Jei vaikas sveria 15 kg ir vieną kartą viduriavo, tai jis po viduriavimo epizodo turi išgerti 15 kg x 10 ml = 150 ml druskinio tirpalo, jei viduriavo dar kartą, vaikas turi išgerti dar 150 ml etc.
Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Taigi 15 kg sveriantis vaikas po kiekvieno vėmimo epizodo turėtų išgerti 75 ml druskinio tirpalo. Jei šie skaičiai užsimirštų prisiminkite, kad darželinukas po kiekvieno viduriavimo turi išgerti apie stiklinę druskinio tirpalo, o po kiekvieno vėmimo- pusę stiklinės druskinio tirpalo.
Jei vaikas karščiuoja druskinių skysčių išgerti reikia dar daugiau, plačiau skaitykite straipsnyje https://www.svarbuszingsnis.lt/pirmoji-pagalba-karsciuojanciam-vaikui.

Ar lengva vaikui sugirdyti skysčius?

Tikrai ne. Reiktų suvokti, kad tai yra sunkus darbas, kuris neretai reikalauja labai daug kantrybės ir išmonės. Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį. Galima skysčių gėrimą padaryti ir pakankamai linksmu – šiaudeliai su ūsais, piešimas ant vienkartinių puodelių, kad vaikui būtų smagu gerti ir pan. Skysčiai šiuo atveju yra svarbiausias gydymas ir pirmoji pagalba, nes jų dėka iš žarnyno „plauname“ visus virusus, bakterijas, toksinus, tad labiausiai į juos reiktų susikoncentruoti.

Kaip pirmąją pagalbą ir gydymą skysčiais atlikti praktiškai slaugant vaiką namuose?

Jei auginate darželinuką reikia būt pasiruošus, kad anksčiau ar vėliau vienokia ar kitokia žarnyno infekciją jį gali užklupti – todėl vaistinėlėje reikėtų turėti druskinio tirpalo miltelių ir lentelę su fiziologiniu paros skysčių poreikiu. Pavyzdžiui turime vaiką, kurio svoris 16 kilogramų, jis naktį pradėjo vemti (vėmė per parą 3 kartus) ir viduriuoti (viduriavo 4 kartus per parą) . 16 kilogramų vaikas per dieną turi išgerti (žr. lentelėje) 1300 ml skysčių (visi įprasti ir mėgstami vaiko skysčiai, tik netinka sultys, vaisvandeniai, pienas ir jo produktai), po kiekvieno vėmimo, praėjus dviem valandoms, vaikas po truputį turi išgerti po 5 ml kilogramui kūno svorio druskinio tirpalo (vaikas sveria 16 kg x 5 ml= 80 ml), o po kiekvieno viduriavimo turi išgerti po 10 ml kilogramui kūno svorio druskinio tirpalo (vaikas sveria 16 kg x 10 =160 ml). Taigi mūsų 16 kg sveriantis vaikas turi išgerti 1300 ml įprastų skysčių ir druskinio tirpalo vėmimo metu netektiems skysčiams kompensuoti: 80 ml x 3 =240 ml ir viduriavimo metu netektiems skysčiams kompensuoti 160 x 4 =640 ml, Viso: 1300 ml + 600 ml (druskinio) =1900 ml.

Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių. Plius papildomai reikėtų skirti druskinių tirpalų kiekvienam vėmimo, viduriavimo epizodui priklausomai nuo vaiko svorio.

2. Dieta

Kai vaikas vemia ir viduriuoja jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Rotavirusinės infekcijos atveju neretai uždegimas apima visą žarnyną: nuo burnytės iki išeinamosios angos, tad reikia suvokti, kad, bet koks žarnyno dirginimas netinkamu maistu sukelia pakankamai didelį stresą visam vaiko organizmui. O šio streso tikrai nereikia, nes rotavirusas taip pat sukelia ir didelę intoksikaciją – vaiko bendra savijauta būna bloga, jis karščiuoja.

Kokių produktų reikia vengti?

Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai. Visi šie produktai yra sunkiai virškinamas ir dirgina žarnyną.

Ką reikėtų valgyti?

Labai tinkamas yra švelnus troškintas, virtas maistas, sriubos, sultiniai, krekeriai, duoniukai, džiovinto batono riekelės, duona, sausainiai (neriebūs ir nesaldūs).

O ką daryti, jei vaikas atsisako valgyti?

Tai klausimas, kuris neramina daugelį tėvelių ir senelių. Rotavirusine ar kita žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti, lygiai taip pat kaip ir mes suaugusieji nenorime valgyti kai vemiame ar viduriuojame. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai. Tėvai labai išsigąsta, kad vaikas nevalgo ir neretai padaro meškos paslaugą vaikui ir sau, pasiūlydami jam maisto, kurį jis labai mėgsta ir dažniausiai tai būna nelabai sveikas maistas pvz. pica, bulvytės fri, pyragėliai, sūreliai ir pan. Vaikas neatsispiria mėgstamam maistui, jo žarnynas būna sudirginamas ir liga užtrunka ilgiau.

3. Medikamentai ir papildai

Medikamentai. Labai dažnai tenka išgirsti tokį klausimą gyvai ar perskaityti socialiniuose tinkluose „O ką daryti, kad vaikas nustotų vemti ar viduriuoti?“. Gyvename skubančiame pasaulyje ir norime, kad mes patys ir mūsų vaikai pasveiktų čia ir dabar, tikimės sužinoti apie stebuklingas piliules, kurios labai greitai išgydytų ir vaikas ir jo tėvai sugrįžtų į gyvenimą. Deja, nuvilsiu – stebuklingos piliulės nėra. Ligas gydo ne vaistai, gyja pats organizmas ir mes arba jam padedame arba ne. Žarnyno infekcijos atveju yra lygiai taip pat. Vėmimas ir viduriavimas yra normali fiziologinė organizmo reakcija į virusą, bakteriją arba toksinus – organizmas stengiasi visus mikrobus pašalinti lauk, kad jie nekenktų mūsų vaikui ir kad jis pasveiktų. Dehidratacija (didelis skysčių ir druskų netekimas) nėra normali organizmo reakcija, tad mūsų pagrindinis tikslas gydant vaiką – išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą. Vaistai stabdantys viduriavimą ar vėmimą gali padaryti nemažai žalos. Vienas dažniausių medikamentų naudojamas šiuo atveju – tai baltojo molio preparatai, kurie gerai sustabdo viduriavimą, tačiau sustabdo ir virusų šalinimąsi lauk. Vaikas neviduriuoja, bet jaučiasi vis blogiau, darosi mieguistas, irzlus (virusai kaupiasi jo organizme, jis nuodijamas) ir po kelių dienų vėl prasideda viduriavimas, vėmimas, nes organizmas visomis išgalėmis stengiasi mikrobus pašalinti lauk, o vaiko būklė dėl intoksikacijos, jau žymiai sunkesnė nei buvo pirmosiomis ligos dienomis
Gerosios žarnyno bakterijos. Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju. Jų vartojimas sumažina viduriavimo trukmę vieną ar net dvi dienas.

4. Poilsis, miegas, kolektyvo lankymas.

Žarnyno infekcija sergančiam vaikui yra labai svarbus poilsis ir ramybė, nes liga vaiką labai išsekina, net ir sveikstantis vaikas gali būti irzlesnis, tad idealiausia aplinka tokiam vaikui yra namų aplinka, o geriausias vaistas tėvų dėmesys, supratingumas ir globa. Miegas yra svarbus bet kokia liga sergančiam vaikui, tad ir šiuo atveju vaikui reiktų leisti miegoti tiek kiek jis nori, nes miegodamas vaikas sveiksta. Neskubėkite vaiko sirgusio žarnyno infekcija leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos – gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas. Todėl vaikas darželyje ar mokykloje labai greitai gali „pasigauti“ kitą, pvz. kvėpavimo takų virusą. Taip pat reikia turėti omenyje, kad vaikas persirgęs virusine žarnyno infekcija (rota-, adeno-, noravirusine) virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę. Vaikas nustoja vemti, viduriuoti, tačiau vaikus darželyje, vaikus atėjusius pas jus į svečius, jis gali dar apie savaitę užkrėsti.

5. Kada kreiptis į gydytoją?

Vaikas pasidaro neįprastai mieguistas.
Vemia krauju.
Viduriuoja krauju ar išmatose matomos gleivės ar kraujo gyslelės.
Vaikas ypač kūdikis vemia, viduriuoja nesustodamas, visiškai atsisako gerti skysčius.
Vaikui pasireiškė dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio. Kūdikio įdubęs momenėlis, sumažėjęs šlapinimasis (sauskelnes išlieka sausos ilgiau nei tris valandas).
Karščiuoja jaunesnis nei 2 metų vaikas ir karščiavimas trunka daugiau nei vieną dieną arba karščiuoja vyresnis nei 2 metų vaikas ir karščiavimas trunka ilgiau nei tris dienas.
Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas. Plačiau apie karščiavimą ir kada kreiptis į medikus jo atveju, galite paskaityti https://www.svarbuszingsnis.lt/pirmoji-pagalba-karsciuojanciam-vaikui.

Svarbu žinoti:

Pagrindinis gydymas: skysčiai, dieta, poilsis ir miegas.
Virusine žarnyno infekcija sirgęs vaikas, net ir nustojęs viduriuoti ir vemti, kitus gali užkrėsti dar 7 dienas.
Dažnai tėvai galvoja, kad pagrindinis ir geriausias žarnyno infekcijos gydymas yra lašinė skysčių infuzija. Lašinė skysčių infuzija skiriama žarnyno infekcijos komplikacijai – dehidratacijai gydyti, staiga sulašintas skysčių kiekis sudaro didelę apkrovą širdžiai, o tai toli gražu nėra gerai. Iškarto pradėjus vaiką girdyti skysčiais, vos tik jam pradėjus vemti ir viduriuoti, didžiosios dalies dehidracijos ir lašinių, gulėjimo ligoninėje atvejų galima išvengti.
Pagrindinė specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika yra skiepai, pagrindinė nespecifinė žarnyno infekcijų ir kitų virusinių infekcijų profilaktika yra kruopštus rankų plovimas, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, parduotuvės, poliklinikos, kitos viešos įstaigos, prieš valgant. Per nešvarias rankas plinta apie 80 procentų ligų, tad jų plovimas tikrai gali pagerinti Jūsų ir Jūsų vaikų sveikatą.
Rotaviruso yra 7 atmainos, vaikas persirgęs viena iš jų įgauna imunitetą, tačiau gali kitais arba net tais pačiai metais sirgti kitos rotaviruso atmainos ar kito viruso sukelta žarnyno infekcija.

Daugiau informacijos apie mūsų paslaugas rasite čia:

Pirmosios pagalbos kursai Higienos įgūdžių kursai Alkoholio žalos kursai