Pirmoji pagalba skęstančiajam

Pirmoji pagalba skęstančiajam

Skendimas tai dažna atsitiktinės mirties priežastis. Lietuva Europos sąjungoje yra lyderė pagal skęstančiųjų skaičių.  Skubūs ir efektyvūs nelaimės liudininkų, gelbėtojų ir medicinos personalo atlikti veiksmai gali padėti laimėti kovą tarp gyvybės ir mirties.

Tačiau vanduo yra pavojinga stichija žmogui, kuris nemoka gerai plaukti (gerai plaukti reiškia: gebėti nuplaukti nesustojus 400 metrų ir daugiau arba plūduriuoti 30 minučių vandens paviršiuje). Neseniai atlikto tyrimo duomenimis tik trečdalis lietuvaičių moka gerai plaukti, o skęstančiųjų gelbėjimo įgūdžių tikrai trūksta daugeliui, tad neretai ir patys gelbėtojai žūsta padėdami. Šiame straipsnyje apžvelgiame pačias naujausias Europos gaivinimo tarybos rekomendacijas, skirtas būtent skęstančiųjų gelbėjimui ir pirmajai pagalbai skendimo atveju.

Truputis statistikos

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis kasdien daugiau nei 40 žmonių netenka savo gyvybių skęsdami, tai sudaro 372 000 mirčių kasmet. Tai tik oficiali statistika, PSO numano, kad šie skaičiai gali būti ženkliai didesni.  Dauguma šių mirčių įvyksta žemo ir vidutinio ekonomokos lygio šalyse.  Rytų Europai būdingas didelis skęstančiųjų skaičius ir tai ypatingai opi problema  Lietuvoje, nes mūsų šalyje kasmet nuskęsta apie 200 žmonių ir kad ir kaip būtų gaila pagal mirčių dėl nuskendimų dažnį esame lyderiai Europos sąjungoje. Skirstant pagal lytį: vyrai skęsta dažniau nei moterys, pagal amžių - dažniausiai nuskęsta vaikai, kurie dar nemoka plaukti. Lietuvoje skendimas yra dažniausia netrauminė mirties priežastis tarp vaikų iki 10 metų. Lietuvoje ši problema yra ypatingai aktuali, nes labai dažnai poilsis prie vandens yra lydimas alkoholio vartojimo, taigi dėl to skęsta jauni apsvaigę suaugusieji ir neprižiūrėti vaikai.

Kas vyksta kai skęstame?

Kai skęstantysis panyra į vandenį ir ten būna labai trumpai, jo gerklos spazmuojamos (gerklų spazmas yra apsauginis refleksas) ir vandens į plaučius nepatenka. Tuo tarpu į burną patekęs vanduo nuryjamas ir keliauja į skrandį. Jei toks kvėpavimo sulaikymas užtrunka ilgiau, tarkim dėl ilgesnio panirimo į vandenį - smegenims pradeda trūkti oro.  Panirimui vandenyje užsitęsus gerklos atsipalaiduoja ir tuomet patenka vandens į plaučius.  Mirtis šiuo atveju ateina dėl to, kad žmogus negauna deguonies per plaučius, visiems organams pradeda trūkti deguonies, dėl deguonies bado sustoja plakusi ir širdis.

Skęstančiųjų gyvybės grandinė

Skęstančiųjų gyvybės grandinė – tai penkios labai svarbios grandys,  kurios gali sumažinti skęstančiųjų ir mirusiųjų dėl skendimo skaičių. Pirmosios dvi grandinės dalys orientuotos į skendimo prevenciją ir į skęstančiojo siunčiamus ženklus (Plačiau žr. lentelėje). Europos gaivinimo tarybos rekomendacijos labiau orientuojasi į likusias tris gyvybės grandinės grandis. Plačiau jas ir aptarsime.

IŠVENK SKENDIMO -  BŪK SAUGUS VANDENYJE IR ŠALIA VANDENS

  1. Būdami su nemokančiu plaukti vaiku šalia vandens ar vandenyje, nenutolkite nuo jo toliau nei pasiekia jūsų rankos.
  2. Plaukiokite saugiose vandenyse, kuriuos prižiūri gelbėtojai.
  3. Jei namuose auga mažamečiai nemokantys plaukti vaikai, siekdami juos apsaugoti, aptverkite namų baseinus ar tvenkinius iš visų pusių tvora.
  4. Vaikai, nepatyrę plaukikai, taip pat asmenys, kurie plaukia vandens transportu privalo dėvėti liemenes būdami šalia ar ant vandens.
  5. Išmokite plaukti patys ir kuo anksčiau išmokykite plaukti savo vaikus
  6. Apsilankykite saugumo vandenyje ir gaivinimo kursuose, kad būtumėte pasiruošę pačiai blogiausiai situacijai

PASTEBĖK SKĘSTANTĮ ŽMOGŲ IR KVIESK PAGALBĄ

  1. Skęstantieji rodo atpažįstamus ženklus: dažniausiai skęstantieji kovoja vandens paviršiuje, kol turi jėgų šaukia, mojuoja rankomis, dažniausiai jų kūnas yra vertikalioje padėtyje, kai pavargsta- rankos būna nuleistos ir neiškyla virš vandens paviršiaus, jos atlieka neefektyvius mynimo ar spyrimo judesius, galūnių judesiai yra neefektyvūs arba mažai efektyvus, todėl auka nejuda iš vietos arba juda labai mažai.
  2. Svarbu žinoti, kad skęstantysis gali nemojuoti ir nesišaukti pagalbos.
  3. Liepkite konkrečiam žmogui iškvieti pagalbą, jei pats liekate su auka
  4. Paprašykite praeivių, kad padėtų jums nepamesti skęstančiojo iš akiračio.

PADĖKITE SKĘSTANČIAJAM PLŪDURIUOTI, KAD BŪTŲ IŠVENGTA PANIRIMO Į VANDENĮ

       Kai padedate kitam:

  1. Sustabdykite skendimą, skatinkite plūduriavimą.
  2. Stenkitės skęstančiajam padėti būdamas krante, kad auka jūsų nenuskandintų.
  3. Paduokite  aukai  ilgą šaką ar lązdą, kurių pagalbą galėtumėt partempti skęstantįjį į krantą.

       Kai padedate sau:

  1. Jei skęstate jūs - nepanikuokite.
  2. Mojuokite ir šaukitės pagalbos ir kuo skubiau pradėkite plūduriuoti, kad išsaugotumėte jėgas.

JEI SAUGU – IŠTRAUKITE SKĘSTANTĮJĮ IŠ VANDENS

  1. Pasistenkite ištraukti auką iš vandens nelipant į jį.
  2. Padėkite aukai ištrūkti, duodami jiems patarimus kaip išsikapstyti iš vandens.
  3. Skęstantįjį iš vandens traukite, tik  kraštutiniu atveju, jei esate įsitikinęs, kad tai yra saugu jums.
  4. Traukdami auką iš vandens naudokite plūdurą, gelbėjimo ratą ar kitą plūduriuojančią priemonę.

SUTEIK PIRMĄJĄ PAGALBĄ IR KREIPKIS Į MEDIKUS

  1. Jei auka nekvėpuoja, pradėkite pradinį gaivinimą, būtinai su oro įpūtimais į burną.
  2. Jei auka kvėpuoja, likite su ja kol atvyks medikai.
  3. Kreipkitės į medikus, vykite į ligoninę, jei yra net ir              nereikšmingų simptomų

Gelbėjimas vandenyje

Atsitiktinio praeivio atsakas. Atsitiktiniai praeiviai vaidina labai svarbų vaidmenį bandant ištraukti auką iš vandens ir  atliekant pradinio gaivinimo veiksmus. Tačiau nemažai tokių gelbėtojų (neprofesionalų) žūva bandydami išgelbėti skęstantįjį, ypač jei veiksmas vyksta banguojančiame ar labai srauniame vandens telkinyje. Jei tik įmanoma atsitiktinis praeivis turėtų išgelbėti skęstantįjį pats neįlipdamas į vandenį. Su skęstančiuoju reikia kalbėti, paaiškinti, kad jam reikia plūduriuoti, ištiesti lazdą ar šaką, ar numesti virvę su plūduru, jei skęstantįsis yra netoli kranto. Jei skęstantįsis toli nuo kranto, plaukti jam padėti galima tik pasiėmus plūdurą, gelbėjimo ratą ar laivą. Taip pat yra saugiau kai skęstančiojo į vandenį žengia gelbėti du gelbėtojau ar daugiau.  Niekada gelbėdami nenerkite galva aukos link, nes taip galite pamesti auką iš akių ir taip pat rizikuojate susižeisti savo stuburą.

Gelbėtojų profesionalų atsakas. Tai žmonės, kurie paprastai dirba komandomis ir turi specialią įrangą aukai surasti ir ištraukti iš vandens. Atliekant šiuos gelbėjimo darbus labai svarbu žinoti, kokie faktoriai lemia skęstančiųjų išgyvenamumą.  Taigi, jei auka po vandeniu buvo  trumpiau nei 10 minučių, jos išgyvenamumo šansai yra labai dideli;  jei auka po vandeniu išbuvo ilgiau nei 25 minutes, jos išgyvenamumo tikimybė labai maža. Amžius, suteikta pirmoji pagalbą, gėlas ar sūrus vanduo, vandens temperatūra ir netgi aukos sveiktos būklė nėra svarbūs prognozuojant išgyvenamą. Panirimas į ledinį vandenį gali prailginti išgyvenamumo langą ir taip duodamas daugiau laiko gelbėtojams aukos paieškoms ir gelbėjimui.

Gaivinimas vandenyje. Gelbėtojai, kurie tai yra darę per gelbėjimo treniruotes, įpūtimus gali pradėti atlikti vandenyje, idealiausia prilaikant auką su plūduro pagalba. Jei gelbėtojas, pvz. dirbantis prie banguotos jūros, randa nesąmoningą skęstantįjį giliame atvirame vandenyje, pirmiausia ką jis turi padaryti, tai  atlikti įpūtimus į burną, jei tai yra mokęsis atlikti anksčiau ir tik po to gabenti auką į krantą.  Kai kurios aukos gali į tai sureaguoti ir atgauti sąmonę. Jei auka po šių veiksmų sąmonės neatgavo ir priklausomai nuo situacijos: kokia jūros būklė, kaip toli yra krantas, ar yra galimybė atvykti gelbėtojų laivui ar malūnsparniui -  gelbėtojas turi apsispręsti ar gabenti auką į krantą neatliekant įpūtimų ar likti vietoje, atlikinėti įpūtimus ir laukti atvykstant gelbėtojų komandos su laivu ar malūnsparniu. Viena klinikinė studija atskleidė, kad antrasis variantas buvo susijęs su geresnėmis išgyvenamumo galimybėmis.

Ištraukimas iš vandens. Ištraukite auką iš vandens nedelsiant. Tikimybė, kad skęstantysis patyrė stuburo traumą yra labai menka.  Tad atsargumo priemonių, siekiant apsaugoti stuburą, nėra būtina imtis, nebent yra žinoma, kad auka nėrė į vandenį ar matomi akivaizdūs sužalojimai po nelaimės plaukiant su vandens slidėmis,  banglente ar užsiimant  kitu vandens sportu. Jei auka nesąmoninga ir nekvėpuoja kuo skubiau ištraukę ją iš vandens, guldykite ant horizontalaus paviršiaus.

Pradinis gaivinimas tik ištraukus iš vandens

Atlikite visus veiksmus taip kaip ir prieš atliekant standartinį pradinį gaivinimą (plačiau http://www.svarbuszingsnis.lt/suaugusiuju-pradinis-gaivinimas-2015m ): patikrinkite ar auka sąmoninga, atverkite kvėpavimo takus, patikrinkite ar kvėpuoja.  Skendimo aukos ištrauktos iš vandens po kelių minučių nuo panirimo į vandenį gali kvėpuoti nenormaliai (tai agoninis kvėpavimas, kuris gali reikšti pavieniais iškvėpimais, gargaliavimu etc). Nesumaišykite šio kvėpavimo su normaliu.

Gelbstintieji įpūtimai. Atliekant pradinį gaivinimą skenduoliui, labai didelis dėmesys yra skiriamas gelbstintiesiems įpūtimams, kad kuo skubiau būtų sumažintas deguonies badas skenduolio organizme. (žr. pradinio gaivinimo algoritmą skendimo atveju)  Įpūtimas turi trukti apie 1 sekundę ir būti efektyvus - turi pakilti ir nusileisti krūtinės ląsta.  Reikia atlikti 5 gelbstinčiuosius įpūtimus. Atlikti įpūtimus skenduoliui gali būti ne taip ir paprasta, nes kvėpavimo takuose yra didesnis pasipriešinimas.

Krūtinės ląstos paspaudimai. Jei auka nesureagavo į 5 gelbstinčiuosius įpūtimus, ji turėtų būti paguldyta ant kieto pagrindo, nes krūtinės ląstos paspaudimai vandenyje yra neefektyvūs. Atlikite pradinio gaivinimo veiksmus atlikdami 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 įpūtimus, kaip ir atliekant standartinį pradinį gaivinimą. Daugumai skenduolių širdis sustoja todėl, kad plaučiai nesugebėjo tiekti pakankamai deguonies širdžiai, dėl to išsivystė deguonies badas. Taigi, įpūtimai šiuo atveju yra labai svarbūs - vien tik krūtinės paspaudimai nepadės.

Automatinė išorinė defibriliacija (AED). Išorinį automatinį defibriliatorių naudokite tik po pradinio gaivinimo veiksmų. Nusausinkite nukentėjusiojo krūtinę, uždėkite elektrodus ir sekite AED garsinius ar vaizdinius nurodymus.

Skystis kvėpavimo takuose. Kartais iš aukos burnos pradeda bėgti daug putų, susidariusių susimaišius įpučiamam orui su vandeniu. Nebandykite šių putų pašalinti kol jos bėga. Tęskite įpūtimus tol kol atvyks greitosios pagalbos medikai ir intubuos auką (įkiš specialų vamzdelį į kvėpavimo takus per kurį tieks orą). Vėmimas skrandžio turiniu ir nurytu vandeniu yra labai dažnas skęstančiojo gaivinimo elementas. Jei tai trukdo atlikti pradinio gaivinimo veiksmus - paverskite auką ant šono ir leiskite skrandžio turiniui pasišalinti.

 

Daugiau apie mūsų paslaugas rasite čia:

Pirmosios pagalbos kursai  Higienos įgūdžių kursai  Alkoholio žalos kursai