Kūdikių ir vaikų pradinis gaivinimas – Europos gaivinimo tarybos rekomendacijos

Praeivio ar artimojo atliktas pradinis gaivinimas nesąmoningam ir nekvėpuojančiam vaikui ir suaugusiajam yra susijęs su geresne neurologine išeitimi. Gaivintojas, kuris yra išklausęs kursus apie suaugusiųjų pradinį gaivinimą, bet neturi jokių specifinių žinių apie vaikų gaivinimą – vaiką turėtų gaivinti taip kaip suaugusįjį, nes baigtis bus blogesnė, jei jis nedarys nieko. Tačiau, idealiausia yra įvesti 5 gelbstinčiuosius oro įpūtimus į vaiko burna prieš pradedant įprastinę suaugusiojo pradinio gaivinimo seką, nes vaikai priešingai nei suaugusieji dažniausiai netenka sąmonės dėl kvėpavimo sustojimo, o suaugusieji dėl širdies sustojimo. Tad vaikams šie įpūtimai gali būti gyvybiškai svarbūs.

Tad asmenys (ne medikai), kurie nuolat dirba su vaikais (pvz. Gelbėtojai, mokytojai, darželio auklėtojos, darželių med. seserys) turėtų mokėti atlikti modifikuotą suaugusiųjų pradinį gaivinimą: atlikti 5 pradinius gelbstinčiuosius įpūtimus, tada 1 minutę atlikti pradinio gaivinimo seką kaip ir gaivinant suaugusįjį, tuomet kviesti pagalbą telefonu 112.

Vaikų ir kūdikių pradinio gaivinimo algoritmas

I. Pirmiausia būtina įsitikinti, kad gaivintojas ir vaikas saugus.

II. Patikrinkite, ar vaikas turi sąmonę:

Švelniai pakrutinkite vaiką ir garsiai klauskite: kas nutiko?

III. Sąmonė

1. Jei vaikas pradeda kalbėti ir judėti:

Jei aplinka saugi vaikui, palikite vaiką tokioje pozicijoje, kokioje radote.
patikrinkite nukentėjusiojo būklę, esant reikalui, kvieskite pagalbą;
Nuolat tikrinkite vaiko būklę.

2. Jei vaikas nekalba, nereaguoja:

šaukitės pagalbos;
atsargiai paverskite vaiką ant nugaros;
atverkite kvėpavimo takus: vieną ranką uždėkite ant kaktos ir švelniai atloškite galvą atgal. Kitos rankos pirštų galiukais kilstelėkite smakrą. Tik nesuspauskite po smakru esančių minkštųjų audinių, nes taip galite užspausti kvėpavimo takus. Tai ypatingai aktualu teikiant pirmąją pagalbą kūdikiams.

IV. Atvėrus kvėpavimo takus, pažiūrėkite, paklausykite ir pajuskite, ar vaiko kvėpavimas yra normalus. Pasilenkite, taip, kad jūsų veidas būtų prie pat vaiko veidelio ir žiūrėkite į jo krūtinę:

žiūrėkite, ar kilnojasi krūtinė;
klausykite, ar ties vaiko nosimi ir burna girdisi kvėpavimo garsai;
skruostu, akies kampučiu juskite iškvepiamo oro srovę.

Pirmąsias minutes po širdies sustojimo vaikas dar gali atlikti pavienius, nereguliarius, lėtus į atodūsius panašius iškvėpimus. Vertindami kvėpavimą, užtrukite ne ilgiau kaip 10 sekundžių. Jei jums kyla bent menkiausia abejonė, ar kvėpavimas yra normalus, elkitės taip, kaip esant nenormaliam kvėpavimui.

V. Kvėpavimas

1. Jei kvėpavimas yra normalus:

paguldykite nukentėjusįjį į stabilią šoninę padėtį;
išsiųskite šalia esantį asmenį arba pats eikite kviesti pagalbos. Skambinkite 112 ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą;
Dar kartą patikrinkite, ar vaikas kvėpuoja.

2. Jei kvėpavimo nėra ar jis nenormalus:

Pašalinkite kliūtį, kuri gali būti susijusi su kvėpavimo takų praeinamu (svetimkūnis, nepakankamai atlošta galva etc.).
atlikite 5 gelbstinčiuosius įpūtimus (atlikimo techniką žr. žemiau esančiose lentelėse).
Kai atliekate įpūtimus žiūrėkite, ar vaikas reaguoja į jūsų pagalbą: pradeda žiaukčioti, kosėt. Toks vaiko reagavimas ar nereagavimas įtakos tai, kaip jūs įvertinsite gyvybės požymius.

VI. Įvertinkite vaiko kraujotaką. Tam galite sugaišti iki 10 sek.

Įvertinkite gyvybės požymius: ar vaikas juda, ar kosti, ar jo kvėpavimas normalus (ne pavieniai, nereguliarūs įkvėpimai ar iškvėpimai nėrą laikomi normaliu kvėpavimu)?

VII. Gyvybės požymiai

1. Jei esate įsitikinęs, kad per 10 sekundžių stebėjimą atsirando gyvybės požymių: