KAIP IŠGYVENTI KARANTINĄ?

“Jums tereikia pabūti namuose su savo šeima” – skamba nuo pavasario. Pavasarį manau visiems viskas atrodė labai paprasta, smagu ir netgi labai įdomu. Ne vienas dalinosi savo planais, kaip skaitys kalną knygų, pagaliau pažiūrės ramiai filmą, susitvarkys namus ir pabus su vaikais, bet laikui bėgant būstas pradėjo darytis per ankštas, vieni pradėjo ilgėtis vienatvės, nes kai visi namie yra sunku ją atrasti, o kiti atvirkščiai – bendravimo, išėjimo, pabuvimo su plačiu ratu daugų ir artimųjų.

Aš namuose su vienu ar su abiem vaikais jau dirbu šešerius metus ir manęs buvimas su šeima savo namuose nebaugino, nes labai daug strateginių darbų patogiam darbui iš namų su vaikais jau buvo padaryta iki pandemijos. Iššūkis buvo nuotoliniai sūnaus mokslai, aktyvios darželinukės užimtumas, susitvarkymas su nuolat iš išorės į mūsų namus plūstančia bauginančia informacija, artimųjų ir pramogų ilgesys. Teko ieškoti stebuklingų taisyklių kaip šį laikotarpį visiems kartu išgyventi ne tik ramiai, bet ir linksmai.

PRIIMKITE REALYBĘ IR SUSITAIKYKITE

Mes galime tikėtis, kad pandemija greitai baigsis ir mes grįšime prie įprasto gyvenimo, galime ilgėtis buvusio gyvenimo, galime kristi į bedugnę depresijos duobę, bet situacija iš esmės pradeda keistis tik, kai suvoki, kad tai dabar yra mūsų nauja realybė. Svarbu priimti šią realybę tokią kokia ji yra, nesigailint to kas buvo. Reikia stengtis daryti tai ką AŠ šioje situacijoje galiu padaryti geriausio, kad aš ir mano šeima jaustųsi gerai, kad ši situacija ne tik, kad nesutraumuotų, bet galbūt netgi atneštų naudos.

LAIKYKITĖS DIENOS REŽIMO

Tai pats svarbiausias darbo iš namų elementas. Jei tik įmanoma, laikykitės iki tol buvosio darbo ir poilsio režimo: kelkitės tuo pačiu metu, tuo pačiu metu darykite pertraukas, sportuokite, ilsėkitės ir pan. Jei karantinas pakoreagavo jūsų dienotvarkę, nes kitaip vyksta darbas nuotoliniu būdu, namuose dirba ir mokosi kiti šeimos nariai, susidarykite naują dienotvarkę ir jos nuosekliai laikykitės, nes labai lengva dirbant namuose aptingti arba atvirkščiai per daug pasinerti į darbą. Ypatingai svarbus darbo ir poilsio režimas vaikams. Vaikai turi tuo pačiu laiku (su 30 minučių paklaida) keltis, eiti miegoti ir būtinai turi daryti pertraukėles tarp pamokų atsitraukiant nuo kompiuterio. Viskas banalu ir paprasta, bet kažkodėl karantino metu, kai  nereikia strimgalviais skubėti į darbą ar į ugdymo įstaigą (kai nėra struktūros iš šono) dienos režimo laikytis pasidaro nepaprastai sunku.

DIENOS PLANAS

Ryte susidarykite darbų planą ir nuosekliai jo laikykitės. Darbus suskirstykite į tokias kategorijas:

  1. Svarbus skubus
  2. Svarbus neskubus
  3. Nesvarbus neskubus

Pirmiausiai griebkitės svarbių ir skubių darbų, o tuomet nuosekliai atlikite svarbius neskubius, o galiausiai nesvarbius ir neskubius darbus.  Labai motyvuojančiai veikia metodas: “Suvalgyk šlykščią varlę pirmiausiai” – pirmiausiai atlikite patį nemaloniausią darbą, to kurio nenorite, bet privalote atlikti – galbūt tai skambutis, galbūt tai labai nuobodus darbas. Tai atlikus, kuomet “praryjama ta bjauri varlė”, atsiras daug didesnė motyvacija atlikti kitus darbus.  Vakare peržiūrėkite savo darbo planą ir įvertinkite ar viskas pavyko taip kaip to tikėjotės, apgalvokite ką galima keisti, kad kitą dieną pasisektų geriau.

TINKAMA DARBINĖ APLINKA

Tinkamą darbinę aplinką, o svarbiausia atmosferą, susikurti namuose nėra taip lengva, ypač, jei dirbama namuose, kuriuose yra mažų vaikų. jei turite vaikų, visų pirma reikia palaidoti viltis, kad šis darbas bus toks efektyvus, koks buvo iki šiol ir viltis, kad įmanoma dirbant iš namų būti efektyviais darbuotojais ir tobulais tėvais. Tas žinojimas labai padeda. Tad palaidojam šias viltis, o tuomet darome tai ką galime, kad gautumėm patį geriausią rezultatą. 

Sukurkite tokią darbinę aplinką, kurią galite atidaryti, kai norite dirbti ir uždaryti, kai darbai baigiasi, kad galėtumėte grįžti į šeimą.  Darbui dedikuokite vieną vietą, jei tam galite skirti atskirą patalpą – valio, tiesiog uždarykite po darbo duris. Jei tokios patalpos neturite, susikurkite vieną nuolatinę darbo vietą, o pabaigę darbus tiesiog darbinius daiktus padėkite, atokiau, kad namai vėl galėtų būti ne darbo, o šeimos namais. Taip paslėpę darbinius rūpesčius grįžkite į šeimą.

Jei dirbate su mažais vaikais ir jei tai įmanoma ir saugu prašykite pagalbos iš artimųjų. Jei tokios galimybės neturite, bet dirbate namuose kartu su savo partneriu. Keiskitės funkcijomis: kol vienas yra darbuotojas, kitas tuo tarpu turėtų dirbti tėčiu ar mama ir atvirkščiai. Gabaliukais suskaidykite dieną ir vienu metu būkite tik vienoje rolėje, nes jei stengsitės aprėpti viską galų gale nukentės tiek darbo našumas, tiek santykiai su artimaisiais.  

Kiek įmanoma labiau sumažinkite buities rūpesčius, nes būnant namuose jų ypatingai padaugėją: gaminkite sveiką, bet lengvai paruošiamą maistą, kalbėkitės ir tarpusavyje su šeimos nariais dalinkitės buities rūpesčiais.

DUOKITE VIENAS KITAM ERDVĖS

Dirbant ir nuolat būnant namuose, neretai tiesiog pervargstama nuo šeimos narių, nuo nuolatinio šurmulio ir nuo individualaus dėmesio sau stokos. Todėl labai svarbu duoti vienas kitam individualios erdvės.

Tą galima padaryti visiems kartu susitarus ir suplanavus tylos valandą arba valandą, kai visi užsiima sau malonia veikla, netrukdydami kitiems. Mūsų pavasarinio karantino gelbėtoja buvo dukrytė, kuri visada popietės miegą miegodavo lauke, vežime. Nors iki karantino ji miegodavo namuose lovoje ir atrodė, kad gal miegui vežime ji didoka, bet po to pasirodė, kad tai mūsų išsigelbėjimas. Dukrytė vežime miegojo daug ilgiau ir miegojo ne bet kur, o sveikiausioje aplinkoje – gryname ore, o vienas iš mūsų tuo tarpu stumdamas vežimėlį ne tik kvėpavo grynu oru, sportavo, bet dar ir paklausydavo audio knygos ar įdomios tinklalaidės. Grįžus po tokio pasivaikščiojimo kartais atrodydavo, kad grįžai po atostogų. Likę namuose šeimos nariai tuo tarpu irgi susikurdavo atokvėpio valandą užsiimdami sau malonia veikla. Tokius individualius  pasivaikščiojimus propaguojame ir dabar, bet trumpesnius ir be dukrytės, nes dabar ji jau tikrai nebetelpa vežime.

MIEGAS

Kokybiškas miegas šiuo laikotarpiu turėtų būti prioritetinis dalykas. Kiekvienas prieš planuodamas paaukoti miegą darbui, serialo žiūrėjimui ar kitai veiklai, kaip mantrą turėtų kelis kartus pakartoti sau: “Man šiuo laikotarpiu yra svarbiausia miegas, jei aš neišsimiegosiu sekanti mano diena žlugs”. Tai yra tikra tiesa, nes miegas yra pats svarbiausias geros nuotaikos, produktyvumo, puikios atminties, koncentracijos elementas – visa tai ypatingai svarbu šiuo laikotarpiu.

Miegas – prioritetas pandemijos metu.

Kiek laiko reikia miegoti per parą?

Mokyklinio amžiaus vaikui 10-11 valandų, paaugliui 9-10,5 valandų, suaugusiam žmogui 8-9 valandos, nepertraukiamo nakties miego yra aukso standartas.

Kaip pagerinti miego kokybę?

Sunku pasakyti, kuris žemiau pateiktas punktas labiausiai pagerina miego kokybę. Taikant visus patarimus kartu, kokybiškas miegas tikrai bus garantuotas. Jei šie patarimai nepadeda, reikėtų ieškoti profesionalios gydytojo ar psichologo pagalbos, nes miegas yra gyvybiškai mums svarbus.  

  1. KOFEINAS. Kofeinas labai stipriai blogina miego kokybę. Apskritai, gėrimų, kuriuose yra kofeino (kava, energetiniai gėrimai, Coca- cola) rekomenduočiau vartoti labai saikingai, nes jiems labai greitai išsivysto priklausomybė, kuri labai sumažina bendrą produkyvumą, nes jaučiamas labai ryškus nuotaikų ir produktyvumo svyravimas – išgėrus pvz. kavos nuotaika pagerėja, produktyvumas išauga, tačiau nerukus “krentama” į apsnūdimo būseną, nes taip organizmas vėl reikalauja kofeino. Kofeino stipriausias poveikis pradeda jaustis po pusės valandos. Penkių valandų bėgyje iš organizmo būna pasišalinę tik pusė suvartoto kofeino kiekio. Po maždaug dešimties valandų organizme vis dar yra ketvirtadalis, o po penkiolikos valandų – aštuntadalis išgerto kofeino kiekio. Taigi, nors ir visi puikiai žinome taisyklę, kad “Negerk kavos po pietų, nes naktį neužmigsi” arba “Nevartok kofeino turinčių gėrimų likus 6 valandoms iki miego”, visgi sveikiausia kofeino turinčių gėrimų išvis atsisakyti, nes jei labai anksti ryte išgėrėte vos tik vieną puodelį kavos, naktį jūsų kraujyje vis dar cirkuliuos 1/8 kofeino, kuris buvo tame puodelyje ir įtakos jūsų miego kokybę. Ar sunku visiškai atsisakyti kavos? O taip tai labai sunku pirmąją savaitę. Aš asmeniškai nerandu vietos, jaučiu didelį silpnumą, mieguistumą. Po savaitės visi „abstinencijos” simptomai dingsta, o po mėnesio kavos nebesinori visiškai, o bendra savijauta pagerėja perpus. 
  2. TAMSA. Užtikrinkite visišką tamsą savo kambaryje miego metu – net mažiausia elektroninių prietaisų lemputė gali trikdyti miegą, ką jau kalbėti apie šviesą sklindančią iš gatvės. Nesinaudokite ekranais likus 1-2 valandoms iki miego, nes iš jų sklindanti mėlyna ir žalia šviesa primena saulės šviesą ir signalizuoja mūsų smegenims, kad dabar yra diena. Šviesa slopina hormono melatonino, atsakingo už mūsų miegą, gamybą. Kai šio hormono šviesiu paros metu yra mažai mes esame žvalūs ir budrūs, o tamsoje jam pradėjus gamintis mes greitai užmiegame. Likus valandai iki miego, sukurkite namuose tamsesnę aplinką ir taip ruoškite organizmą miegui.
  3. VĖSI PATALPA. Miegant mūsų kūno temperatūra nukrenta, organizme sulėtėja visi fiziologiniai procesai, nes kūnas ilsisi. Norėdami dar labiau padėti savo organizmui užmigti, neprabusti ir pailsėti, sukurkite kiek įmanoma vėsesnę aplinką. Optimaliausia temperatūra yra 15-19 °C, bet ji tikrai gali būti ir žemesnė.
  4. GAIVUS ORAS. Prieš eidami miegoti išvėdinkite patalpą, kurioje miegate. Jei yra galimybė miegokite prie atviro lango ar palikite atvirą orlaidę (ar mikrocirkuliaciją). Mūsų visos šeimos miego kokybė pagerėjo, kai pradėjome miegoti atvėrę orlaides ir visiškai užsukę šilumą (taip net ir žiemą), nes gaivus ir vėsus oras yra pačio geriausi miego palydovai.
  5. TYLA. Triukšmas gali būti labai didelis gero miego trikdis. Jei gyvenaTe šalia triukšmingos gatvės ar turite triukšmingus kaimynus, jums gali padėti miegamojo perkėlimas į ramesnį kambarį arba ausų kamštukai.
  6. REŽIMAS. Visada tuo pačiu metu kelkitės ir eikite miegoti.  Jei pripratinsite organizmą prie to paties režimo daug greičiau užmigsite.
  7. TINKAMA VAKARIENĖ. Badavimas, persivalgymas arba neapdairiai pasirinktas maistas vakarienei gali neigiamai įtakoti miego kokybę.
  • NEBADAUKITE prieš miegą, nes alkis gali trukdyti užmigti ar prižadinti vidurnaktį, o su maistu gaunamos energijos stygius gali neigiamai veikti miego kokybę.
  • NEPERSIVALGYKITE. Vakarienei skirtos porcijos svoris neturėtų viršyti 300 gramų.
  • PROTINGAS MENIU. Apdairiai apgalvokite savo vakarienės meniu ir laiką, nes vieni maisto produktai yra suvirškinami valandos bėgyje, o kitiems prireikia 5-6 valandų.
  • Riebus, baltyminis (Riebi mėsa (pvz. kiauliena), riebi žuvis (lašiša, skumbrė etc.), riebūs pieno produktai (riebūs sūriai, grietinėlė), kiaušiniai), rūkytas, grilyje keptas, ar kitas sunkiai virškinamas maistas turėtų būti suvalgytas likus 4-6 valandoms iki miego.
  • Angliavandenių turintis maistas (Grūdinės košės, pilno grūdo duona, daržovės ir vaisiai) yra daug greičiau ir daug lengviau virškinamas maistas. Jo suvalgius miegoti galima eiti po 1-2 valandų.
  • Nekaloringas, lengvai virškinamas ir žemu glikeminiu indeksu pasižymintis maistas yra tai ko jums reikia vakarienei. Nekaloringas ir lengvai virškinamas maistas neapsunkins virškinimo sistemos, o žemo glikeminio indekso maistas, lėtai pateks į kraują, nesukels daug energijos suteikiančio glikeminio šuolio, kurį įtakoja saldūs ir aukštu glikeminiu indeksu pasižymintys produktai pvz. sausainiai, saldainiai, saldūs jogurtai.  Vakarienei labai tinka pilno grūdo duonos sumuštiniai su liesa mėsa  (kalakutiena – be to, kaD ji yra liesa, joje dar yra  triptofino – amino rūgšties gerinančios miego kokybę) ar liesa varške, natūralus jogurtas pagardintas maistinėmis skaidulomis, virtos ar žalios daržovės.
  • Sukurkite jaukų žolelių arbatų ritualą prieš miegą, kuris nuramins ir nuteiks miegui.
  1. NERAMIOS MINTYS. Jei galva pulsuoja nuo neramių minčių apie praėjusios dienos įvykius, būtinai trumpai jas apmąstykite ir atsisveikinkite. Laikykitės nuostatos: “Padariau ką galėjau, kas gali tegul padaro geriau”. Jei sunku neraminančias mintis aprėpti mąstant, pabandykite visa tai surašyti dienoraštyje arba laiške. Rašykite negalvodami ir nesustodami, perskaitykite, išgryninkite tą žinutę, kuri kažko jus toje situacijoje išmokė. Laišką suplėšykite, o teigiamą žinutę prisiminkite, galite net mintyse sau pakartoti: “Taip ta situacija ar žinia buvo tikrai ne kokia, bet aš iš jos pasimokiau ir saugau tik šią pamoką”.
  2. MIEGAMASIS MIEGUI. Susikurkite ramią ir neblaškančią miego aplinką, su kuo mažiau daiktų miegamajame. Jei dirbate miegamajame prieš eidami miegoti išneškite ar paslėpkite visus darbinius popierius ir daiktus. Nelaikykite ir nežiūrėkite televizoriaus miegamajame. Telefonus, plančetes, nešiojamus kompiuterius pakraukite kitoje patalpoje. Pergyvenate dėl žadintuvo? Tikrai nėra ko, nes yra puikių elektrinių žadintuvų, o garsiai skambantis telefono, esančio kitoje patalpoje, žadintuvas daug geriau pažadina, nei šalia esančio ir nuolat į snaudimo funkciją nustatomo telefono žadintuvas.
  3. RAMINANTIS RITUALAS. Susikurkite labai ramų ir malonų miego ritualą. Tai ypatingai svarbu žmonėms, kurie nuolat patiria nemiga ir miego kartais laukia netgi su siaubu. Tad ėjimą miegoti pasidarykite maža švente, kurios labai lauktumėte. Susitvarkykite, išsivėdinkite kambarį, įsijunkite ramios muzikos, paskaitykite knygą, praktikuokite ramų kvėpavimą, išgerkite žolelių arbatos.

DAUGIAU ŠVIESOS NAMUOSE

Ar pastebėjote, kad kai kurie seneliai, ypač tie kur taupo elektrą namų apšvietimo sąskaita ir retai išeina iš namų, žiemos metu yra nuolat apsnūdę? Taip yra dėl to, kad jie retai išeina į lauką ir gauna mažai natūralios šviesos, o namuose gyvena prieblandoje. Melatonino atsakingo už mūsų miegą gamybai labai svarbi šviesa. Tamsoje ir prieblandoje jo gaminasi daug, todėl mes apsnūstame ir užsinorime miego. Siekiant to išvengti ir norint, kad mes būtumėm maksimaliai energingi dieną labai svarbus to komponentas yra  natūrali dienos metu gaunama šviesa. Jos dienos metu turite gauti kiek įmanoma daugiau: vos tik atsikėlę ryte įsileiskite kiek įmanoma daugiau šviesos per langus atitraukdami užuolaidas, darbo stalą pasistatykite prie lango, raskite laiko pasivaikščiojimams lauke šviesiu paros metu. Jei  išėjimas į lauką dėl intensyvios dienotvarkės yra misija neįmanoma, apgaukite organizmą sukurdami namuose maksimaliai šviesią  aplinką dienos metu, tam gali pasitarnauti ryškiau šviečiantys šviestuvai, o jei nenorite papildomų investicijų panaudokite papildomam patalpų apšvietimui vienspalves Kalėdines lemputes, bus ne tik šviesu, bet ir jauku, o jaukumas ir šventės pojūtis šiais laikais tikrai nepamaišys.

ATRASKITE SVEIKĄ SANTYKĮ SU EKRANAIS

Naujienų portalai ir socialiniai tinklai mus labai stipriai įtraukia, atima dėmesį nuo daug svarbesnių dalykų, nuo per didelio įvairios informacijos srauto, neretai itin neigiamos, mes labai pervargstame ir išdirgstame, o tai ypatingai kenkia mūsų dienos kokybei ir santykiams su artimaisiais su kuriais šiuo metu būname visada kartu.

  • Venkite betikslio naršymo internete ir socialiniuose tinkluose, nesekite kiekvienos žinutės naujienų portaluose.
  • Skirkite savo laiko dalį pvz. 30-60 min. ryte ar vakare, tos dienos naujienoms sužinoti ir grįžkite prie darbų ar buvimo su savo šeima.
  • Išjunkite labai blaškančius pranešimus (notification) apie atėjusias naujas žinutes, naujus “like” ar komentarus socialiniuose tinkluose, apie naujus filmukus youtube ir panašiai. Kaip tą padaryti. Kiekviename išmaniajame telefone yra nustatymų skiltis “Settings”, paspaudę ant jos reikia susirasti skiltį “Apps & notifications”, kurioje bus jūsų visos išmaniojo telefono programėlės. Patariu į kiekvieną iš jų užeiti ir toje vietoje, kur yra parašyta “Show notifications”, tiesiog jas išjungti, o nereikalingas ar retai naudojamas programėles tiesiog ištrinti.
  • Labai rekomenduoju išbandyti eksperimentus: “Socialiniams tinklams tik 30 minučių per dieną”, “30 dienų be socialinių tinklų (facebook’o, instagram’o)” arba dar įdomesnį “30 dienų be jokių ekranų”. Socialinių tinklų programėles tiesiog išsitrinti pvz. mėnesiui, nelandžioti po populiariuosius naujienų portalus, nežiūrėti televizoriaus.  Tikslingai ieškokite informacijos, filmų ir visko, kas jums išties yra įdomu, vietoj to, kas jums brukama. Bijote, kad kažką praleisite? Abejoju. Taip pailsėję, manau net norėsite pratęsti šį eksperimentą. Naujienų apie pandemijos aktualijas ir apribojimus bei atlaisvinimus tikrai užtenka https://koronastop.lrv.lt/lt

SVEIKA MITYBA

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai visame pasaulyje praneša, kad dėl netinkamos mitybos ir sumažėjusio žmonių judrumo ženkliai padaugėjo nutukusių žmonių. Netinkama mityba ne tik pakoreaguoja kūno formas, bet ir neigiamai veikia mūsų savijautą bei darbingumą.

Sveikos mitybos rekomendacijos nepasikeitė niekuo, bet šiuo laikotarpiu ypatingai į jas reikia atsižvelgti, nes gi nenorime pradėti popandeminio naujo gyvenimo su viršsvoriu ir netinkamos mitybos įtakotomis ligomis.

Norint gerai atrodyti ir gerai jaustis:

  1. Venkite pusfabrikačių, greito maisto, maisto, kuriame daug cukraus ir druskos, nes šis maistas ne tik prideda mums svorio, bet ir labai išbalansuoja nuotaikas.
  2. Daržovės, vaisiai, grūdinės ir ankštinės kultūros turėtų sudaryti jūsų raciono pagrindą, nes šie produktai yra kupini vitaminų, mineralų ir skaidulų ir yra neriebūs.
  3. Valgykite namuose gamintą maistą.
  4. Išgerkite 7-8 stiklines vandens per dieną
  5. Nepiktnaudžiaukite alkoholiu.
  6. Svarbiausia viskam jauskite saiką.

JUDĖKITE

Sportas ir judėjimas sumažina tiek fizinę, tiek psichologinę įtampą, padeda kontroliuoti kūno svorį, bei apsaugo nuo tokių ligų, kaip miokardo infarktas, insultas, antro tipo cukrinis diabeto, įvairių lokalizacijų vėžio, o svarbiausia suteikia energijos, gerina nuotaiką ir miegą, kas labai svarbu šiuo laikotarpiu.  

Norėdami būti sveiki ir žvalūs savaitės bėgyje 150 minučių savo laiko skirkite vidutinio sunkumo fiziniam aktyvumui (greitas ėjimas, ėjimas į kalną, plaukimas, vejos pjovimas) arba 75 minutes intensyviam fiziniam aktyvumui (bėgimas, aerobika) arba vidutinio ir intensyvaus aktyvumo deriniui. Kuo didesnis fizinis krūvis, tuo daugiau naudos sveikatai. Tačiau net ir nedidelis fizinis aktyvumas yra naudingas. Tad geriau judėti, nei sėdėti

Tad siekdami bendro tikslo, kasdien skirkite bent 30 minučių vidutinio sunkumo fiziniam krūviui. Jei norite numesti svorio, išlaikyti liekną figūrą ar pasiekti konkrečius fitneso tikslus, gali tekti daugiau sportuoti. Norite nusitaikyti dar aukščiau? Galite pasiekti daugiau naudos sveikatai, jei pratimus ir sportui bei judėjimui skirtą laiką pailginsite iki 300 minučių ar daugiau per savaitę.

Taip pat svarbu sutrumpinti sėdėjimo laiką. Kuo daugiau valandų sėdite kiekvieną dieną, tuo didesnė medžiagų apykaitos problemų rizika. Per didelis sėdėjimas gali turėti neigiamos įtakos jūsų sveikatai ir ilgaamžiškumui, net jei gausite rekomenduojamą dienos fizinės veiklos kiekį.

Negalite skiri ilgo laiko tarpo judėjimui ir sportui? Netgi trumpi užsiėmimai suteikia naudos. Pavyzdžiui, jei per dieną netelpate į vieną 30 minučių pasivaikščiojimą, vietoj to pabandykite keletą penkių minučių pasivaikščiojimų, tai ypač naudinga pavalgius, nes spartina medžiagų apykaitą ir netgi mažina cukrinio diabeto riziką. Bet kokia veikla yra geresnė nei jokios. Svarbiausia yra tai, kad reguliarus fizinis krūvis taptų jūsų gyvenimo būdo dalimi.

KVĖPUOKITE GRYNU ORU

LEISKITE LAIKĄ GRYNAME ORE. Apie gryno oro naudą galėčiau parašyti odę ir jei aukščiau išvardinti sporto tikslai atrodo misija neįmanoma, tiesiog išeikite kasdien bent valandai į lauką pasivaikščioti ir tada jau pagal nuotaiką eikite sparčiau arba lėčiau, o galbūt užsiimkite papildoma fizine veikla.  Taip pajudėsite ir plius pajusite neįkainojamą gryno oro naudą.

Išnaudokite buvimo gamtoje naudą: gryną orą, galimybę sportuoti, galimybę pabūti su savimi.

Kokia yra gryno oro nauda?

  1. Stiprina imuninę sistemą, kas šiuo metu ypatingai labai aktualu.
  2. Sumažina organizmų, sukeliančių įvairias ligas, koncentraciją ore.
  3. Padeda išvalyti kvėpavimo takus, o svarbiausia plaučius.
  4. Suteikia daugiau energijos, stiprina koncentraciją.
  5. Sumažina kraujospūdį ir širdies ritmo dažnį.
  6. Pagerina virškinimą.
  7. Pagerina miego kokybę.
  8. Po pasivaikščiojimo gryname ore gimsta daug originalių ir dažniausiai pozityvių minčių.

Mes kasdienių pasivaikščiojimų gryname ore naudą, ypatingai pajutome šios pandemijos metu. Tad, jei pirmojo karantino metu tikslas buvo išeiti į lauką bent vieną kartą per dieną, šio karantino metu į lauką stengiamės išeiti du kartus per dieną pabūnant lauke bent po 1 valandą šviesiu paros metu ir prieš miegą. Nors ir kaip tingime vakarais savo užpakalius kelti nuo išties patogios sofos, nors ir kiek turime atlaikyti vaikų “Nenoriu”, “Gal šiandien neiname”, bet kiekvieną kartą išėję labai džiaugiamės. Neretai išeiname lauk pavargę, suirzę ir nelaimingi ir lygiai 10 minučių tokie būname ir lauke, kol visas tas slogutis ir kompiuterių sukeltas sudirgimas dingsta. Namo grįžtame laimingi, tada įvyksta stebuklas, lauke pabuvę vaikai nurimsta ir sugeba pažaisti ramiai, nesipykdami ir mums su vyru leidžia ramiai išgerti arbatos.

VĖDINKITE PATALPAS. Nesvarbu ar jūs turite laiko pasivaikščiojimams lauke ar ne, bet vieną ypatingai svarbų dalyką – patalpų vėdinimą, mes visi privalome atlikti reguliariai. Uždarų patalpų (buto, namo, biuro) ore dažnai būna neoptimalus deguonies, azoto ir anglies dioksido balansas, ypač tose patalpose, kuriose yra bloga ventiliacija. Taip pat nevėdinamose patalpose oras dėl patalpose esančios drėgmės, šilumos, dulkių ar kūno kvapų neretai būna užterštas ir gali sąlygoti tokius simptomus, kaip galvos skausmas ar svaigimas, akių ir kvėpavimo takų sudirgimą, slogą, sausą kosulį, odos niežulį. 

Kad organizmas gautų kiek įmanoma didesnį kiekį deguonies, o namuose tvyrotų gaivus oras, patalpas reikia vėdinti kiek įmanoma dažniau. Jei tai šiltas metų laikas, palikite nuolat pravertą langą. Šaltuoju metų laiku pats efektyviausias ir ekonomiškiausias vėdinimo būdas yra – skersvėjinis. Tiesiog 10-15 minučių plačiai atverkite vėdinamos patalpos langus, o jei įmanoma visų kambarių langus taip sukurdami skersvejį. Kad nesušaltumėte tuo tarpu pabūkite toje patalpoje, kurios nevėdinate. Taip vėdinkite bent 2-3 kartus per dieną ir paverskite tai įgūdžiu. Venkite namus vėdinti, tik tuo atveju, jei ore yra padidėjęs kietųjų dalelių kiekis, jaučiamas smogo kvapas. 

Grynas oras gali padėti pagerinti mūsų savijautą įvairiose srityse, pradedant nuo to, kad jaučiamės laimingesni ir labiau atsipalaidavę, iki to, kad išmatuojamai paveiks kraujotakos sistemas ir bendrą sveikatą. Jei jaučiate stresą, nuovargį, vangumą ar net tiesiog pilvo išsipūtimą, išeikite į lauką ir gerai įkvėpkite gryno oro arba bent plačiai atverkite langus. Jūsų kūnas ir protas padėkos.

BENDRAUKITE

Nepaisant to, kad fizinis kontaktas šiuo metu nėra leidžiamas, bendraukite su artimaisiais telefonu, videopokalbių, videokonferencijų, žinučių, nuotraukų pagalba. Bendraukite saugiai su kaimynais sutiktais kieme, užmegzkite naujas pažintis su nepažįstamaisiais lauke. Ką pastebėjau aš, kad visi kuriuos sutinku kieme yra išsiilgę gyvo bendravimo. Tad tokie trumpi pokalbiai saugiu atstumu, gali labai nušviesti visa dieną.

ATRASKITE SAUGIŲ PRAMOGŲ

Prisiminus pirmojo karantino pirmąjį mėnesį viskas atrodė labai smagu. Smagu būti su šeima, smagu visiems eiti pasivaikščioti, smagu visiems važiuoti į mišką, bet ilgainiui atsibodo kasdien vaikščioti po tuos pačius miškus ir po savo rajoną. Minčių važiuoti pas artimuosius, rizikuoti draugų sveikata neturėjome, bet pramogų, kultūros, kelionių ir nuotykių mums labai norėjosi.

Tada man gimė išganinga mintis. O kodėl gi neaplankius senų dvarų? Ne tų, kur išpuošti ir išdabinti su įvairiomis edukacijomis ir programomis laukia svečių, o tuos, senus, kurie galbūt jau griūna ir kurių jau nebeturėsime galimybės pamatyti niekada. Tad pradėjome lankyti Vilniaus rajono dvarus, o vasaros metu, kai jau išdrįsome atostogauti pas artimuosius lankėme ir visus dvarus esančius netoli jų namų. Tai buvo mūsų išsigelbėjimas mūsų kelionių išsiilgusiai šeimai. Šalia dvarų dažniausiai sutikdavome daugiausiai 2-3 šeimas, o dažniausiai būdavome vieni, tad saugumas garantuotas. Vaikai šalia dvarų rasdavo nuostabius senus parkus pabėgiojimui, pasikarstymui ar tiesiog paslampinėjimui. Aš pasisėmiau maksimalų, koks įmanomas šiuo metu, kultūros kiekį, plius daug labiau nei iki šiol įsigilinau į architektūros stilius ir į savo krašto istoriją.

T

Trakų Vokės dvaras. Pandemija puikus laikas atrasti Lietuvos grožį

Labai džiaugiamės, kad mes savo karantininius savaitgalius įprasminom ne sedėdami namuose, o keliaudami. Aplankėme pusšimtį dvarų (mūsų kelionių archyvas instagrame #cozy_keliones_dvarai ). Be dvarų aplankėme ir įvairius netoli jų esančius gamtinius objektus, vienuolynus, bažnyčias, žaidimų aikšteles, stengdamiesi atrasti pramogų visiems šeimos nariams. Keliavome automobiliu, dviračiais, paspirtukais, pėstute. Taip išpešėme maksimalią naudą, nes sportavome, sportavome gryname ore, keliavome, atitrūkome nuo realybės, daug sužinojome, daug išmokome, pamatėme daug daugiau nei įprastai gyvendami. 

Tad labai linkime atrasti saugių pramogų lauke. Tai gali būtų įdomiausių medžių, kalvų, vienuolynų, bažnyčių, malūnų, gatvių, miestelių lankymas. Lietuva yra labai graži, tad išnaudokite savaitgalius vienišom jūsų šeimos kelionėms, o svarbiausia nepaverskite savaitgalių dar viena įprasta diena namuose, nes tai tikrai gali įvaryti į neviltį ir sukelti tokį jausmą, kad tai niekada nesibaigs.

LINKIME JUMS ĮSPŪDINGO KARANTINO!

#susitvarkyk_gyvenima #svarbusžingnis